የይዘት ትርጉም ምዕራፍ አል-ማኢዳህ - የሊትዌንኛ ትርጉም - ሩዋድ የትርጉም ማዕከል - የገፅ ቁጥር 114 - የቅዱስ ቁርዓን ማህደር

አንቀጽ: 37

يُرِيدُونَ أَن يَخۡرُجُواْ مِنَ ٱلنَّارِ وَمَا هُم بِخَٰرِجِينَ مِنۡهَاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ مُّقِيمٞ

37. Jie trokšta ištrūkti iš Ugnies, bet jie niekada iš jos neištrūks. Ir jiems bus besitęsianti kančia.

አንቀጽ: 38

وَٱلسَّارِقُ وَٱلسَّارِقَةُ فَٱقۡطَعُوٓاْ أَيۡدِيَهُمَا جَزَآءَۢ بِمَا كَسَبَا نَكَٰلٗا مِّنَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٞ

38. O vagiui vyrui ir vagiai moteriai, nukirskite (nuo riešo sąnario) jų (dešines) rankas kaip atlygį už tai, ką jie padarė, bausmę pagal Allaho duotą pavyzdį. Ir Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

አንቀጽ: 39

فَمَن تَابَ مِنۢ بَعۡدِ ظُلۡمِهِۦ وَأَصۡلَحَ فَإِنَّ ٱللَّهَ يَتُوبُ عَلَيۡهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٌ

39. Bet kas atgailauja po savo nusikaltimo ir daro teisingus gerus darbus (paklusdamas Allahui), tada iš tiesų, Allahas dovanos jam (priims jo atgailą). Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

አንቀጽ: 40

أَلَمۡ تَعۡلَمۡ أَنَّ ٱللَّهَ لَهُۥ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ يُعَذِّبُ مَن يَشَآءُ وَيَغۡفِرُ لِمَن يَشَآءُۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

40. Negi nežinote, kad Allahui (Vieninteliui) priklauso dangų ir žemės valdžia! Jis baudžia tą, ką Jis nori, ir Jis atleidžia tam, kam Jis nori. Ir Allahas Gali padaryti viską.

አንቀጽ: 41

۞ يَٰٓأَيُّهَا ٱلرَّسُولُ لَا يَحۡزُنكَ ٱلَّذِينَ يُسَٰرِعُونَ فِي ٱلۡكُفۡرِ مِنَ ٱلَّذِينَ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِأَفۡوَٰهِهِمۡ وَلَمۡ تُؤۡمِن قُلُوبُهُمۡۛ وَمِنَ ٱلَّذِينَ هَادُواْۛ سَمَّٰعُونَ لِلۡكَذِبِ سَمَّٰعُونَ لِقَوۡمٍ ءَاخَرِينَ لَمۡ يَأۡتُوكَۖ يُحَرِّفُونَ ٱلۡكَلِمَ مِنۢ بَعۡدِ مَوَاضِعِهِۦۖ يَقُولُونَ إِنۡ أُوتِيتُمۡ هَٰذَا فَخُذُوهُ وَإِن لَّمۡ تُؤۡتَوۡهُ فَٱحۡذَرُواْۚ وَمَن يُرِدِ ٱللَّهُ فِتۡنَتَهُۥ فَلَن تَمۡلِكَ لَهُۥ مِنَ ٱللَّهِ شَيۡـًٔاۚ أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ لَمۡ يُرِدِ ٱللَّهُ أَن يُطَهِّرَ قُلُوبَهُمۡۚ لَهُمۡ فِي ٱلدُّنۡيَا خِزۡيٞۖ وَلَهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ عَذَابٌ عَظِيمٞ

41. Pasiuntiny (Muchammedai ﷺ), neleisk, kad tie, kurie skuba įpulti į netikėjimą, liūdintų tave, dėl tų, kurie sako: „Mes tikime“ savo burnomis, tačiau jų širdys neturi jokio tikėjimo. Ir tarp judėjų yra tokių, kurie daug klauso ir trokšta melo – klausyti kito, kurie neatėjo pas jus. Jie pakeičia žodžius iš jų vietų, jie sako: „Jei jums yra tai duota, imkite tai, tačiau jei jums tai neduota, tada būkite atsargūs!” Ir kam Allahas nori Al-Fitna [suklaidinti, dėl to, kad jis atmetė Tikėjimą], nieko negalėsite padaryti dėl jo prieš Allahą. Tai tie, kurių širdžių Allahas nenori apvalyti (nuo netikėjimo ir veidmainystės). Jiems – nemalonė šiame gyvenime, o Amžinybėje jiems didelė kančia.