د معناګانو ژباړه سورت یوسف - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 237 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 15

فَلَمَّا ذَهَبُواْ بِهِۦ وَأَجۡمَعُوٓاْ أَن يَجۡعَلُوهُ فِي غَيَٰبَتِ ٱلۡجُبِّۚ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَيۡهِ لَتُنَبِّئَنَّهُم بِأَمۡرِهِمۡ هَٰذَا وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

15. Taigi, kai jie pasiėmė jį ir visi susitarė įmesti jį į šulinio dugną, (jie tai padarė) ir Mes apreiškėme jam: „Iš tiesų, tu (vieną dieną) praneši jiems apie jų reikalus, kai jie (tavęs) neatpažins.“

آیت: 16

وَجَآءُوٓ أَبَاهُمۡ عِشَآءٗ يَبۡكُونَ

16. Ir jie grįžo pas savo tėvą ankstyvą naktį verkdami.

آیت: 17

قَالُواْ يَٰٓأَبَانَآ إِنَّا ذَهَبۡنَا نَسۡتَبِقُ وَتَرَكۡنَا يُوسُفَ عِندَ مَتَٰعِنَا فَأَكَلَهُ ٱلذِّئۡبُۖ وَمَآ أَنتَ بِمُؤۡمِنٖ لَّنَا وَلَوۡ كُنَّا صَٰدِقِينَ

17. Jie tarė: „Mūsų tėve, mes lenktyniavome vienas su kitu ir palikome Jusufą (Juozapą) prie mūsų daiktų ir vilkas suėdė jį. Tačiau, tu niekada nepatikėsi mumis, net jeigu mes kalbėtume tiesą.“

آیت: 18

وَجَآءُو عَلَىٰ قَمِيصِهِۦ بِدَمٖ كَذِبٖۚ قَالَ بَلۡ سَوَّلَتۡ لَكُمۡ أَنفُسُكُمۡ أَمۡرٗاۖ فَصَبۡرٞ جَمِيلٞۖ وَٱللَّهُ ٱلۡمُسۡتَعَانُ عَلَىٰ مَا تَصِفُونَ

18. Ir jie atnešė jo marškinius, suteptus netikru krauju. Jis tarė: „Ne, jūs patys sukūrėte pasakojimą. Taigi, (man) labiausiai tinka kantrybė. Ir Allahas (Vienintelis), Kurio pagalbos galima prašyti prieš tai (šį melą), kurį jūs apibūdinate.“

آیت: 19

وَجَآءَتۡ سَيَّارَةٞ فَأَرۡسَلُواْ وَارِدَهُمۡ فَأَدۡلَىٰ دَلۡوَهُۥۖ قَالَ يَٰبُشۡرَىٰ هَٰذَا غُلَٰمٞۚ وَأَسَرُّوهُ بِضَٰعَةٗۚ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِمَا يَعۡمَلُونَ

19. O ten atvyko keliautojų karavanas ir nusiuntė jie savo vandennešį, ir jis nuleido savo kibirą (į šulinį). Jis tarė: „Kokios geros žinios! Čia yra berniukas.“ Taigi, jie paslėpė jį kaip prekę (vergą). Ir Allahas buvo Visa Žinantis apie tai, ką jie padarė.

آیت: 20

وَشَرَوۡهُ بِثَمَنِۭ بَخۡسٖ دَرَٰهِمَ مَعۡدُودَةٖ وَكَانُواْ فِيهِ مِنَ ٱلزَّٰهِدِينَ

20. Ir jie pardavė jį už mažą kainą – už kelis dirhamus (t. y. už kelias sidabrines monetas). Ir jie buvo iš tų, kurie laikė jį nereikšmingu.

آیت: 21

وَقَالَ ٱلَّذِي ٱشۡتَرَىٰهُ مِن مِّصۡرَ لِٱمۡرَأَتِهِۦٓ أَكۡرِمِي مَثۡوَىٰهُ عَسَىٰٓ أَن يَنفَعَنَآ أَوۡ نَتَّخِذَهُۥ وَلَدٗاۚ وَكَذَٰلِكَ مَكَّنَّا لِيُوسُفَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلِنُعَلِّمَهُۥ مِن تَأۡوِيلِ ٱلۡأَحَادِيثِۚ وَٱللَّهُ غَالِبٌ عَلَىٰٓ أَمۡرِهِۦ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

21. O jis (vyras) iš Egipto, kuris nusipirko jį, tarė savo žmonai: „Pasirūpink, kad jo viešnagė būtų patogi, galbūt jis bus mums naudingas arba mes jį pasiimsime kaip sūnų.“ Taip Mes įkurdinome Jusufą (Juozapą) žemėje, kad išmokytume jį įvykių aiškinimo. Ir Allahas turi visą galią ir kontrolę Savo Reikalams, tačiau dauguma žmonių nežino.

آیت: 22

وَلَمَّا بَلَغَ أَشُدَّهُۥٓ ءَاتَيۡنَٰهُ حُكۡمٗا وَعِلۡمٗاۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

22. Ir kai jis [Jusufas (Juozapas)] visiškai pasiekė savo vyriškumą, Mes suteikėme jam išmintį ir žinojimą (Pranašavimą). Taip mes apdovanojame Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).