د معناګانو ژباړه سورت یوسف - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 240 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 38

وَٱتَّبَعۡتُ مِلَّةَ ءَابَآءِيٓ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَۚ مَا كَانَ لَنَآ أَن نُّشۡرِكَ بِٱللَّهِ مِن شَيۡءٖۚ ذَٰلِكَ مِن فَضۡلِ ٱللَّهِ عَلَيۡنَا وَعَلَى ٱلنَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَشۡكُرُونَ

38. Ir aš pasekiau savo tėvų - Ibrahimo (Abraomo), Ishako (Izaoko) ir Jakūbo (Jokūbo) religija, ir niekada mes negalėtume priskirti jokių partnerių Allahui. Tai iš Allaho Gailestingumo mums ir žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi (t. y. nei tiki Allahą, nei Jį garbina).

.

آیت: 39

يَٰصَٰحِبَيِ ٱلسِّجۡنِ ءَأَرۡبَابٞ مُّتَفَرِّقُونَ خَيۡرٌ أَمِ ٱللَّهُ ٱلۡوَٰحِدُ ٱلۡقَهَّارُ

39. Du kalėjimo kompanjonai, ar geriau daug skirtingų viešpačių (dievų) ar Allahas, Vienintelis, Nenugalimasis?

آیت: 40

مَا تَعۡبُدُونَ مِن دُونِهِۦٓ إِلَّآ أَسۡمَآءٗ سَمَّيۡتُمُوهَآ أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ بِهَا مِن سُلۡطَٰنٍۚ إِنِ ٱلۡحُكۡمُ إِلَّا لِلَّهِ أَمَرَ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّآ إِيَّاهُۚ ذَٰلِكَ ٱلدِّينُ ٱلۡقَيِّمُ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

40. Jūs negarbinate šalia Jo (nieko kito) tik vardus, kuriuos jūs suteikėte (suklastojote) – jūs ir jūsų tėvai – dėl kurių Allahas nenuleido jokių įgaliojimų. Įsakymas (arba sprendimas) yra niekam kitam tik Allahui. Jis įsakė jums negarbinti nieko kito, tik Jį (t. y. Jo monoteizmas). Tai (teisinga) aiški religija, tačiau dauguma žmonių nežino.

آیت: 41

يَٰصَٰحِبَيِ ٱلسِّجۡنِ أَمَّآ أَحَدُكُمَا فَيَسۡقِي رَبَّهُۥ خَمۡرٗاۖ وَأَمَّا ٱلۡأٓخَرُ فَيُصۡلَبُ فَتَأۡكُلُ ٱلطَّيۡرُ مِن رَّأۡسِهِۦۚ قُضِيَ ٱلۡأَمۡرُ ٱلَّذِي فِيهِ تَسۡتَفۡتِيَانِ

41. Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“

آیت: 42

وَقَالَ لِلَّذِي ظَنَّ أَنَّهُۥ نَاجٖ مِّنۡهُمَا ٱذۡكُرۡنِي عِندَ رَبِّكَ فَأَنسَىٰهُ ٱلشَّيۡطَٰنُ ذِكۡرَ رَبِّهِۦ فَلَبِثَ فِي ٱلسِّجۡنِ بِضۡعَ سِنِينَ

42. Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą (Juozapą) pamiršti savo Viešpaties (Allaho) minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas (Juozapas)] liko kalėjime (dar) keliems metams.

آیت: 43

وَقَالَ ٱلۡمَلِكُ إِنِّيٓ أَرَىٰ سَبۡعَ بَقَرَٰتٖ سِمَانٖ يَأۡكُلُهُنَّ سَبۡعٌ عِجَافٞ وَسَبۡعَ سُنۢبُلَٰتٍ خُضۡرٖ وَأُخَرَ يَابِسَٰتٖۖ يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَأُ أَفۡتُونِي فِي رُءۡيَٰيَ إِن كُنتُمۡ لِلرُّءۡيَا تَعۡبُرُونَ

43. Ir (Egipto) karalius tarė: „Iš tiesų, mačiau (sapne) septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas. Iškilūs žmonės, paaiškinkite man mano sapną, jei jūs galite aiškinti sapnus.“