د معناګانو ژباړه سورت یوسف - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 241 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 44

قَالُوٓاْ أَضۡغَٰثُ أَحۡلَٰمٖۖ وَمَا نَحۡنُ بِتَأۡوِيلِ ٱلۡأَحۡلَٰمِ بِعَٰلِمِينَ

44. Jie tarė: „Supainioti netikri sapnai ir mes nesame įgudę sapnų aiškinime.“

آیت: 45

وَقَالَ ٱلَّذِي نَجَا مِنۡهُمَا وَٱدَّكَرَ بَعۡدَ أُمَّةٍ أَنَا۠ أُنَبِّئُكُم بِتَأۡوِيلِهِۦ فَأَرۡسِلُونِ

45. Tada vyras, kuris buvo paleistas (vienas iš dviejų buvusių kalėjime), pagaliau prisiminė ir tarė: „Aš pasakysiu tau šito paaiškinimą, taigi išleisk mane.“

آیت: 46

يُوسُفُ أَيُّهَا ٱلصِّدِّيقُ أَفۡتِنَا فِي سَبۡعِ بَقَرَٰتٖ سِمَانٖ يَأۡكُلُهُنَّ سَبۡعٌ عِجَافٞ وَسَبۡعِ سُنۢبُلَٰتٍ خُضۡرٖ وَأُخَرَ يَابِسَٰتٖ لَّعَلِّيٓ أَرۡجِعُ إِلَى ٱلنَّاسِ لَعَلَّهُمۡ يَعۡلَمُونَ

46. (Jis tarė): „Jusufai (Juozapai), tiesos žmogau, paaiškink mums (sapną) apie septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir apie septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas, kad aš galėčiau grįžti pas žmones ir kad jie sužinotų.“

آیت: 47

قَالَ تَزۡرَعُونَ سَبۡعَ سِنِينَ دَأَبٗا فَمَا حَصَدتُّمۡ فَذَرُوهُ فِي سُنۢبُلِهِۦٓ إِلَّا قَلِيلٗا مِّمَّا تَأۡكُلُونَ

47. [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Septynis metus iš eilės jūs sėsite kaip įprasta ir tai (derlių), kurį jūs nupjaunate, jūs paliksite varpose, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs suvalgysite.

آیت: 48

ثُمَّ يَأۡتِي مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ سَبۡعٞ شِدَادٞ يَأۡكُلۡنَ مَا قَدَّمۡتُمۡ لَهُنَّ إِلَّا قَلِيلٗا مِّمَّا تُحۡصِنُونَ

48. „Tada po šito ateis septyni sunkūs (metai), kurie suris tai, ką jūs sutaupėte iš anksto jiems, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs saugojote (kaupėte).

آیت: 49

ثُمَّ يَأۡتِي مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ عَامٞ فِيهِ يُغَاثُ ٱلنَّاسُ وَفِيهِ يَعۡصِرُونَ

49. Tada po šito ateis metai, kuriais žmonės turės gausų lietų ir kuriais jie spaus (vyną arba aliejų).“

آیت: 50

وَقَالَ ٱلۡمَلِكُ ٱئۡتُونِي بِهِۦۖ فَلَمَّا جَآءَهُ ٱلرَّسُولُ قَالَ ٱرۡجِعۡ إِلَىٰ رَبِّكَ فَسۡـَٔلۡهُ مَا بَالُ ٱلنِّسۡوَةِ ٱلَّٰتِي قَطَّعۡنَ أَيۡدِيَهُنَّۚ إِنَّ رَبِّي بِكَيۡدِهِنَّ عَلِيمٞ

50. Ir tarė karalius: „Atveskite jį pas mane.“ Tačiau, kai pasiuntinys atėjo pas jį, [Jusufas (Juozapas) tarė: „Grįžk pas savo poną ir paklausk jo: „Kas nutiko moterims, kurios susipjaustė savo rankas? Iš tiesų, mano Viešpats (Allahas) yra Visa Suvokiantis apie jų sąmokslą.“

آیت: 51

قَالَ مَا خَطۡبُكُنَّ إِذۡ رَٰوَدتُّنَّ يُوسُفَ عَن نَّفۡسِهِۦۚ قُلۡنَ حَٰشَ لِلَّهِ مَا عَلِمۡنَا عَلَيۡهِ مِن سُوٓءٖۚ قَالَتِ ٱمۡرَأَتُ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡـَٰٔنَ حَصۡحَصَ ٱلۡحَقُّ أَنَا۠ رَٰوَدتُّهُۥ عَن نَّفۡسِهِۦ وَإِنَّهُۥ لَمِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

51. (Karalius) tarė (moterims): „Koks buvo reikalas, kai jūs siekėte suvilioti Jusufą (Juozapą)?“ Moterys atsakė: „Sergėk Allahai, neturime mes prieš jį nieko blogo!“ Al-Aziz žmona tarė: „Dabar tiesa tapo aiški (visiems), tai aš siekiau suvilioti jį, ir jis tikrai yra iš sakančiųjų tiesą.“

آیت: 52

ذَٰلِكَ لِيَعۡلَمَ أَنِّي لَمۡ أَخُنۡهُ بِٱلۡغَيۡبِ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي كَيۡدَ ٱلۡخَآئِنِينَ

52. [Tada Jusufas (Juozapas) tarė: „Aš prašiau to pasiteirauti] tam, kad jis (Al-Aziz) žinotų, kad aš jo neišdaviau (jam) nebūnant.“ Ir iš tiesų, Allahas neveda išdavikų sąmokslo.