1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Aiškios Knygos (Korano, kuris išaiškina leistinus ir draudžiamus dalykus, įstatymus, kuris yra teisingas vedimas ir palaima) Eilutės.
3. Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) geriausias šio Korano istorijas per Mūsų Apreiškimą tau. O prieš tai (t. y. prieš Dieviškojo Apreiškimo atėjimą tau), tu buvai tarp tų, kurie nieko apie tai (Koraną) nežinojo.
4. (Atminkite), kai Jusufas (Juozapas) sakė savo tėvui: „Mano tėve, iš tiesų, aš mačiau (sapne) vienuolika žvaigždžių ir saulę ir mėnulį – aš mačiau juos suklumpančius prieš mane.“
5. Jis (tėvas) tarė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesurengtų sąmokslo prieš tave. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas!
6. „Taip tavo Viešpats pasirinks tave ir išmokys tave sapnų (ir kitų dalykų) aiškinimo ir ištobulins Savo Malonę tau ir Jakūbo (Jokūbo) palikuonims, kaip kadaise Jis ištobulino tai jūsų tėvams, Ibrahimui (Abraomui) ir Ishakui (Izaokui)! Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“
8. Kai jie sakė: „Iš tiesų, Jusufas (Juozapas) ir jo brolis (Bendžaminas) yra brangesni mūsų tėvui nei mes, nors esame mes stipri grupė. Iš tiesų, mūsų tėvas yra aiškioje klaidoje.
9. „Nužudykite Jusufą (Juoazpą) arba išvarykite jį į kokią nors (kitą) žemę, kad jūsų tėvo malonė būtų suteikta tik jums vieniems, ir po to jūs būsite teisinga liaudis (turint galvoje atgailą prieš darant nuodėmę).“
10. Vienas iš jų tarė: „Nežudykite Jusufo (Juozapo), tačiau jei jums būtina ką nors padaryti, įmeskite jį į šulinio dugną. Jis bus pasiimtas kokio nors keliautojų karavano.“
15. Taigi kai jie pasiėmė jį ir visi susitarė įmesti jį į šulinio dugną, (jie tai padarė) ir Mes apreiškėme jam: „Iš tiesų, tu (vieną dieną) praneši jiems apie jų reikalus, kai jie (tavęs) neatpažins.“
17. Jie tarė: „Mūsų tėve, mes lenktyniavome vienas su kitu ir palikome Jusufą (Juozapą) prie mūsų daiktų ir vilkas suėdė jį. Tačiau tu niekada nepatikėsi mumis, net jeigu mes kalbėtume tiesą.“
18. Ir jie atnešė jo marškinius suteptus netikru krauju. Jis tarė: „Ne, jūs patys sukūrėte pasakojimą. Taigi (man) labiausiai tinka kantrybė. Ir Allahas (Vienintelis), Kurio pagalbos galima prašyti prieš tai (šį melą), kurį jūs apibūdinate.“
19. O ten atvyko keliautojų karavanas ir nusiuntė jie savo vandennešį, ir jis nuleido savo kibirą (į šulinį). Jis tarė: „Kokios geros žinios! Čia yra berniukas.“ Taigi jie paslėpė jį kaip prekę (vergą). Ir Allahas buvo Visa Žinantis apie tai, ką jie padarė.
21. O jis (vyras) iš Egipto, kuris nusipirko jį, tarė savo žmonai: „Pasirūpink, kad jo viešnagė būtų patogi, galbūt jis bus mums naudingas arba mes jį pasiimsime kaip sūnų.“ Taip Mes įkurdinome Jusufą (Juozapą) žemėje, kad išmokytume jį įvykių aiškinimo. Ir Allahas turi visą galią ir kontrolę Savo Reikalams, tačiau dauguma žmonių nežino.
22. Ir kai jis [Jusufas (Juozapas)] visiškai pasiekė savo vyriškumą, Mes suteikėme jam išmintį ir žinojimą (Pranašavimą). Taip mes apdovanojame Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).
23. Ir ji, kurios namuose jis buvo, siekė suvilioti jį (atlikti blogą veiksmą) ir ji uždarė duris ir tarė: „Ei tu, ateik.“ Jis tarė: „Aš prašau Allaho prieglobsčio (arba sergėk, Allahai)! Iš tiesų, jis (tavo vyras) yra mano šeimininkas! Jis padarė mano gyvenimą patogiu! (Taigi aš niekada jo neišduosiu). Iš tiesų, Zalimūn (nuodėmių ir bloga darytojai) niekada nebus sėkmingi.“
24. Ir iš tiesų ji geidė jo ir jis būtų pasidavęs jos geiduliui, jei nebūtų matęs savo Viešpaties įrodymų. Taigi tai įvyko tam, kad Mes nugręžtume nuo jo blogį ir neleistinus intymius santykius. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų parinktų (teisingai vedamų) vergų.
25. Taigi jie lenktyniavo vienas su kitu iki durų, ir ji perplėšė jo marškinius nugaroje. Jie abu rado jos poną (t. y. jos vyrą) prie durų. Ji tarė: „Koks atlygis (bausmė) gali būti jam, kuris siekė blogio prieš tavo žmoną, išskyrus tai kad jis būtų pasodintas į kalėjimą arba skausminga kančia?“
26. Jis [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Tai ji siekė suvilioti mane.“, o jos namų liudytojai patvirtino (sakydami): „Jei jo marškiniai būtų perplėšti priekyje, tada jos pasakojimas būtų tiesa ir jis būtų melagis!
28. Taigi kai jis (jos vyras) pamatė jo [Jusufo (Juozapo)] marškinius perplėštus nugaroje, jis (jos vyras) tarė: „Iš tiesų, tai jūsų, moterų, sąmokslas! Iš tiesų didžiulis yra jūsų sąmokslas!“
30. Ir moterys mieste sakė: „Al-Aziz žmona siekia suvilioti savo (vergą) jauną vyrą, iš tiesų, ji myli jį smarkiai. Iš tiesų, mes matome ją esant aiškioje klaidoje.“
31. Taigi, kai ji išgirdo jų kaltinimus, išsiuntė joms ir ji paruošė joms kviestinius pietus. Ji davė kiekvienai jų peilį (maistui pjaustyti) ir tarė [Jusufui (Juozapui)]: „Išeik priešais jas.“ Tada, kai jos pamatė jį, jos išgyrė jį (dėl jo grožio) ir (būdamos nustebusios) susipjaustė savo rankas. Jos tarė: „Koks tobulas yra Allahas (arba Sergėk Allahai)! Joks vyras nėra toks! Tai niekas kitas, tik kilnusis angelas!“
32. Ji tarė: „Tai jis (jaunas vyras) dėl kurio jūs kaltinote mane, ir (kurį) aš siekiau suvilioti, tačiau jis atsisakė. O dabar jei jis atsisakys paklusti mano įsakymui, jis tikrai bus įmestas į kalėjimą ir bus iš tų kurie patekę į nemalonę.“
33. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kalėjimas man mielesnis nei tai, kam jie mane kviečia. Jei Tu nenugręši jų sąmokslo nuo manęs, palinksiu link jų ir būsiu vienas (iš tų, kurie daro nuodėmę ir nusipelno kaltės arba tų, kurie daro darbus) neišmanančiųjų.
36. Ir įžengė su juo du jauni vyrai į kalėjimą. Vienas iš jų tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) spaudžiant vyną.“ Kitas tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) nešant duoną ant galvos ir paukščiai ją valgė.“ (Jie tarė): „Paaiškink mums tai. Iš tiesų, manome, kad esi vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų).“
37. Jis tarė: „Nepasieks jūsų joks maistas (budravimo metu ar sapne) kaip jūsų aprūpinimas, tačiau aš pranešiu (budravimo metu) to paaiškinimą, prieš tai, kai tai (maistas) pasieks. Tai iš to, ko mane išmokė mano Viešpats. Iš tiesų, aš apleidau religiją žmonių, kurie netiki Allahą ir yra netikintieji Amžinybę (t. y. Egipto Kanajūn, kurie buvo daugiadieviai ir garbindavo saulę ir kitas netikras dievybes).
38. „Ir aš pasekiau savo tėvų - Ibrahimo (Abraomo), Ishako (Izaoko) ir Jakūbo (Jokūbo) religija, ir niekada mes negalėtume priskirti jokių partnerių Allahui. Tai iš Allaho Gailestingumo mums ir žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi (t. y. nei tiki Allahą, nei Jį garbina).
40. „Jūs negarbinate šalia Jo (nieko kito) tik vardus, kuriuos jūs suteikėte (suklastojote) – jūs ir jūsų tėvai – dėl kurių Allahas nenuleido jokių įgaliojimų. Įsakymas (arba sprendimas) yra niekam kitam tik Allahui. Jis įsakė jums negarbinti nieko kito, tik Jį (t. y. Jo monoteizmas). Tai (teisinga) aiški religija, tačiau dauguma žmonių nežino.
41. „Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“
42. Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą (Juozapą) pamiršti savo Viešpaties (Allaho) minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas (Juozapas)] liko kalėjime (dar) keliems metams.
43. Ir (Egipto) karalius tarė: „Iš tiesų, mačiau (sapne) septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir septynias žalių javų kilpas ir (septynias) kitas – sausas. Iškilūs žmonės, paaiškinkite man mano sapną, jei jūs galite aiškinti sapnus.“
45. Tada vyras, kuris buvo paleistas (vienas iš dviejų buvusių kalėjime), pagaliau prisiminė ir tarė: „Aš pasakysiu tau šito paaiškinimą, taigi išleisk mane.“
46. (Jis tarė): „Jusufai (Juozapai), tiesos žmogau, paaiškink mums (sapną) apie septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir apie septynias žalių javų kilpas ir (septynias) kitas – sausas, kad aš galėčiau grįžti pas žmones ir kad jie sužinotų.“
47. [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Septynis metus iš eilės jūs sėsite kaip įprasta ir tai (derlių), kurį jūs nupjaunate, jūs paliksite kilpose, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs suvalgysite.
48. „Tada po šito ateis septyni sunkūs (metai), kurie suris tai, ką jūs sutaupėte iš anksto jiems, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs saugojote (kaupėte).
50. Ir tarė karalius: „Atveskite jį pas mane.“ Tačiau kai pasiuntinys atėjo pas jį, [Jusufas (Juozapas) tarė: „Grįžk pas savo poną ir paklausk jo: „Kas nutiko moterims, kurios susipjaustė savo rankas? Iš tiesų, mano Viešpats (Allahas) yra Visa Suvokiantis apie jų sąmokslą.“
51. (Karalius) tarė (moterims): „Koks buvo reikalas, kai jūs siekėte suvilioti Jusufą (Juozapą)?“ Moterys atsakė: „Sergėk Allahai, neturime mes prieš jį nieko blogo!“ Al-Aziz žmona tarė: „Dabar tiesa tapo aiški (visiems), tai aš siekiau suvilioti jį, ir jis tikrai yra iš sakančiųjų tiesą.“
52. [Tada Jusufas (Juozapas) tarė: „Aš prašiau to pasiteirauti] tam, kad jis (Al-Aziz) žinotų, kad aš jo neišdaviau (jam) nebūnant.“ Ir iš tiesų, Allahas neveda išdavikų sąmokslo.
53. „Ir neišlaisvinu aš savęs (nuo kaltės). Iš tiesų, pats (žmogus) yra linkęs į blogį, išskyrus tada, kai mano Viešpats suteikia Savo Gailestingumą (tam, kam Jis nori). Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“
54. Ir karalius tarė: „Atveskite jį man, kad galėčiau prijungti jį prie savęs.“ Tada, kai jis pakalbėjo su juo, tarė: „Iš tiesų, šią dieną tu esi su mumis aukštoje padėtyje ir pilnai patikimas.“
56. Taigi, Mes suteikėme pilną valdžią Jusufui (Juozapui) šalyje, imti jos nuosavybę kada ir kur jis panorės. Mes suteikiame iš Savo Gailestigumo tam, kam Mes norime, ir Mes nepraleidžiame atlyginimo Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. ają 2:112).
57. Ir iš tiesų, Amžinybės atlygis yra geriau tiems, kurie tiki ir bijojo Allaho, ir atlieka savo pareigas Jam (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų ir darydami visų rūšių teisingus gerus darbus).
59. Ir kada jis aprūpino juos jų maisto produktais (pagal jų poreikius), jis tarė: „ Atveskite man savo brolį iš savo tėvo (jis turėto galvoje Bendžaminą). Argi jūs nematote, kad suteikiu pilną porciją ir kad esu geriausias ir šeimininkų?“
62. Ir [Jusufas (Juozapas)] liepė savo tarnams padėti jų pinigus (už kuriuos jie nusipirko javus) į jų krepšius, tam, kad jie žinotų tai, kai grįš pas savo žmones, tam, kad atvyktų dar sykį.
63. Taigi, kai jie grįžo pas savo tėvą, tarė: „Mūsų tėve, nebegausime daugiau grūdų porcijų (nebent paimsime savo brolį). Taigi siųsk mūsų brolį su mumis ir gausime savo porciją, ir tikrai mes jį saugosime.“
64. Jis tarė: „Ar galiu jį patikėti jums, kaip kadaise patikėjau jums jo brolį [Jusufą (Juozapą)]? Tačiau Allahas yra Geriausias iš globėjų, ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“
65. Ir kai jie atidarė savo krepšius ir rado, kad jų pinigai grąžinti jiems, jie tarė: „Mūsų tėve, ko (daugiau) mes galime norėti? Štai, mūsų pinigai buvo mums grąžinti, taigi mes gausime (daugiau) maisto savo šeimai ir saugosime savo brolį, ir pridėsime dar vieną porciją prie kupranugario krovinio. Šis kiekis yra lengvas (karaliui suteikti mums).“
66. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] tarė: „Nesiųsiu jo su jumis, kol jūs neprisieksite man atsakinga priesaika Allaho Vardu, kad parvesite jį atgal man, nebent jūs patys būsite apsupti (priešų).“ Ir kai jie prisiekė savo atsakinga priesaika, jis tarė: „Allahas yra Liudytojas tam, ką mes sakėme.“
67. Ir jis tarė: „Mano sūnūs, neįženkite pro vienus vartus, įženkite pro skirtingus vartus, ir aš iš viso negaliu jums padėti prieš Allahą. Iš tiesų, sprendimas priklauso tik nuo Allaho. Juo aš pasitikiu ir lai visi, kurie turi pasitikėjimą, pasitiki Juo.“
68. Ir kai jie įžengė pagal savo tėvo patarimą, tai nepadėjo jiems nė menkiausiai prieš Allahą (Jo Valią). Tai buvo tik paties Jakūbo (Jokūbo) poreikis, kurį jis patenkino. Ir iš tiesų, jis buvo apdovanotas žiniomis, nes Mes jį išmokėme, tačiau dauguma žmonių to nežino.
69. Ir kai jie atėjo priešais Jusufą (Juozapą), jis paėmė savo brolį (Bendžaminą) pas save ir tarė: „Iš tiesų, aš esu tavo brolis, taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.“
70. Taigi kai jis aprūpino juos jų maisto atsargomis, jis įdėjo (auksinį) dubenį į savo brolio krepšį. Tada šauklys sušuko: „Ei jūs, karavane, iš tiesų jūs – vagys!“
75. Jie [Jusufo (Juozapo) broliai] tarė: „Jo bausmė bus tokia, kad tas, kurio krepšyje tai bus rasta, bus baudžiamas (už šį nusikaltimą). Taip mes baudžiame Zalimūn (nusidėjėlius)!“
76. Taigi jis [Jusufas (Juozapas)] pradėjo (ieškoti) jų krepšiuose prieš (ieškodamas) savo brolio krepšyje. Tada jis ištraukė tai iš savo brolio krepšio. Taip Mes suplanavome Jusufui (Juozapui). Jis negalėjo paimti savo brolio (vergu) pagal karaliaus įstatymus, išskyrus jei Allahas to norėjo. (Taigi Allahas privertė brolius laikytis savo nurodytos „bausmės, t. y. pavergti vagį“) Mes išaukštiname tą, ką Mes norime, tačiau virš visų, apdovanotų žiniomis, yra Visa Žinantis (Allahas).
77. Jie [(Jusufo (Juozapo) broliai] tarė: „Jei jis vagia, buvo jo brolis [Jusufas (Juozapas)], kuris vogė anksčiau (jo).“ Tačiau šiuo dalykus Jusufas (Juozapas) pasilaikė savyje, neatskleisdamas jiems paslapčių. Jis tarė (sau): „Jūs esate blogiausi ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs sakote!“
78. Jie tarė: „Šalies valdytojau, iš tiesų, jis turi seną tėvą (kuris sielvartaus dėl jo), taigi paimk vieną iš mūsų vietoj jo. Iš tiesų, mes manome, kad esi tu vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. ajos 9:120 išnašą).“
79. Jis tarė: „Sergėk Allahai, kad mes paimtume kažką kitą, o ne tą, pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, (jei taip pasielgtume), mes būtume Zalimūn (bloga darantys).“
80. Taigi, kai jie prarado dėl jo viltį, sušaukė uždarą pasitarimą. Vyriausiasis iš jų tarė: „Argi nežinote, kad prisiekėte tėvui Allaho Vardu, o prieš tai jūs nesugebėjote atlikti savo pareigos dėl Jusufo (Juozapo)? Dėl to aš nepaliksiu šios šalies tol, kol mano tėvas man neleis, arba Allahas neišspręs mano reikalo (paleidžiant Bendžaminą) ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“
81. „Grįžkite pas savo tėvą ir sakykite: „Mūsų tėve, iš tiesų, tavo sūnus (Bendžaminas) pavogė, ir mes neliudijame nieko, išskyrus tai, ką žinome, ir mes negalėjome žinoti Nematomą!“
83. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] tarė: „Ne, tik jūs patys sukurstėte kažkam. Taigi (man) labiausiai tinka kantrybė. Galbūt Allahas grąžins juos visus man. Iš tiesų Jis, tik Jis yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“
87. „Mano sūnūs, eikite ir paklauskite apie Jusufą (Juozapą) bei jo brolį, ir niekada nepraraskite vilties dėl Allaho Gailestingumo. Be abejonės, niekas nenusivilia Allaho Gailestingumu, išskyrus žmones, kurie netiki.“
88. Tada, kai jie įžengė pas jį [Jusufą (Juozapą)], tarė: „Šalies valdove, sunkus metas apėmė mus ir mūsų šeimą, ir mes atnešėme tik menką turtą, taigi sumokėk mums pilną porciją ir būk mums labdaringas. Iš tiesų, Allahas atlygina labdaringiesiems.“
90. Jie tarė: „Ar tu iš tiesų Jusufas (Juozapas)?“ Jis atsakė: „Aš esu Jusufas (Juozapas), o jis yra mano brolis (Bendžaminas). Allahas iš tiesų buvo maloningas mums. Iš tiesų, tas, kuris bijo Allaho paklusdamas Jam (susilaikydamas nuo nuodėmių ir blogų darbų ir darydamas teisingus gerus darbus) ir yra kantrus, tada tikrai Allahas pasirūpina, kad Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. eilutę 2:112) atlygis nebūtų prarastas.“
92. Jis tarė: „Jokių priekaištų jums šiandien, lai Allahas atleidžia jums. Ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą!“ [1]
[1] (Eilutė 12:92) Abu Hurairah (lai Allahas būna juo patenkintas) pasakojo: „Girdėjau, kaip Allaho Pasiuntinys ﷺ sakė: „Iš tiesų Allahas sukūrė gailestingumą. Tą dieną, kai Jis sukūrė jį, Jis padalino jį į šimtą dalių. Devyniasdešimt devynias dalis Jis pasiliko Sau ir nusiuntė jo vieną dalį visai Savo kūrinijai. Jei netikintysis būtų žinojęs apie visą gailestingumą, esantį Allaho Rankose, jis nebūtų praradęs vilties įžengti į Rojų, o jei tikintysis būtų žinojęs apie visas bausmes, kurios yra pas Allahą, jis nebūtų laikęs savęs apsaugotu nuo Pragaro.“ (Sahih Al-Bukhari, t. 8, hadisas Nr. 476).
94. Ir kai karavanas išvyko, jų tėvas tarė: „Aš iš tiesų jaučiu Jusufo (Juozapo) kvapą, jei tik jūs nemanote mane esant senu kvailiu (žmogumi, turinčiu silpną protą dėl seno amžiaus).“
96. Tada, kai geros žinios nešėjas atvyko, uždėjo tai (marškinius) ant jo veido, ir jis tapo aiškiai matančiu. Jis tarė: „Argi nesakiau jums: „Žinau iš Allaho tai, ko jūs nežinote.“
100. Ir jis iškėlė savo tėvus į sostą ir jie krito priešais jį kniūbsčiomis. Ir jis tarė: „Mano tėve, tai kadaise (buvusio) mano sapno išaiškinimas! Mano Viešpats pavertė jį realybe! Jis iš tiesų buvo geras man, kai ištraukė mane iš kalėjimo ir atvedė jus (visus čia) iš beduinų gyvenimo, po to, kai Šaitan (Šėtonas) pasėjo nesantaiką tarp manęs ir mano brolių. Nėr abejonės, mano Viešpats yra Paslaugiausias ir Maloningiausias tiems, kuriems Jis nori (būti). Iš tiesų Jis, tik Jis yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
101. „Mano Viešpatie, Tu iš tiesų apdovanojai mane valdžia ir išmokei mane sapnų aiškinimo – dangų ir žemės (Vienintelis) Kūrėjau! Tu esi mano Vali (Saugotojas, Padėjėjas, Rėmėjas, Globėjas, Dievas, Viešpats) šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Leisk man mirti musulmonu (paklūstančiuoju Tavo Valiai), ir prijunk mane prie teisingųjų.“
102. Tai yra naujienos apie Ghaib (Nematomą), kurias Mes atskleidžiame tau (Muchammedai ﷺ ). Tu nebuvai (nedalyvavai) su jais, kai jie surengė savo planą, ir (kai) sąmokslavo.
104. Ir tu (Muchammedai ﷺ ) neprašai iš jų (tų, kurie neigia tavo Pranašavimą) jokio atlygio už tai. Tai (Koranas) yra ne mažiau nei Priminimas ir patarimas Alamyn (žmonėms ir džinams).
107. Argi tada jie jaučiasi saugūs dėl Allaho Kančią lydinčio apdangalo atėjimo prieš juos, arba (Paskutinės) Valandos atėjimo prieš juos, netikėtai, jiems nesuvokiant?
108. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Tai yra mano kelias, aš kviečiu pas Allahą (t. y. į Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) tikru žinojimu. Aš ir tie, kurie seka manimi (taip pat turi kviesti kitus pas Allahą, t. y. į Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą – tikru žinojimu). Ir lai būna Garbinamas ir Išaukštintas Allahas (virš viso to, ką jie priskiria Jam į partnerius). Ir nesu aš iš Mušrikūn (daugiadievių, pagonių, stabmeldžių ir netikinčiųjų Allaho Vienumą, tų, kurie garbina kitus šalia Allaho arba priskiria Allahui priešininkus arba partnerius).“
109. Ir anksčiau tavęs Mes nesiuntėme (Pasiuntiniais) nieko kito, tik žmones, kuriems Mes apreiškėme, iš gyvenviečių žmonių tarpo. Argi jie nekeliavo žemėje ir nematė, koks buvo galas tų, kurie buvo anksčiau jų? Ir iš tiesų, Amžinybės namai yra geriausi tiems, kurie bijo Allaho ir paklūsta Jam (susilaikydami nuo nuodėmių ir blogų darbų ir atlikdami teisingus gerus darbus). Argi tada jūs nesuprantate?
110. (Jiems buvo leista atsikvėpti) kol Pasiuntiniai prarado viltį ir galvojo, kad yra paneigti (savo žmonių), tada atėjo jiems Mūsų Pagalba ir ką panorėjome, tą Mes išgelbėjome. Ir Mūsų bausmė negali būti atremta nuo žmonių, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, nuodėmingieji, netikintieji, daugiadieviai).
111. Iš tiesų, jų istorijose yra pamoka suprantantiems žmonėms. Jis (Koranas) nėra suklastoti žodžiai, o patvirtinimas (egzistuojančių Allaho Knygų) to, kas buvo anksčiau jo [t. y. Taurato (Toros), Indžylio (Evangelijos) ir kitų Allaho Raštų patvirtinimas], ir smulkus visko paaiškinimas, ir vedlys, ir Gailestingumas žmonėms, kurie tiki.
Contents of the translations can be downloaded and re-published, with the following terms and conditions:
1. No modification, addition, or deletion of the content.
2. Clearly referring to the publisher and the source (QuranEnc.com).
3. Mentioning the version number when re-publishing the translation.
4. Keeping the transcript information inside the document.
5. Notifying the source (QuranEnc.com) of any note on the translation.
6. Updating the translation according to the latest version issued from the source (QuranEnc.com).
7. Inappropriate advertisements must not be included when displaying translations of the meanings of the Noble Quran.
ผลการค้นหา:
API specs
Endpoints:
Sura translation
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/sura/{translation_key}/{sura_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified sura (by its number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114)
Returns:
json object containing array of objects, each object contains the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/aya/{translation_key}/{sura_number}/{aya_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified aya (by its number sura_number and aya_number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114) aya_number: [1-...] (Aya number in the sura)
Returns:
json object containing the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".