Маънолар таржимаси Сура Соффот сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Sūra As-Saffat

Оят: 1

وَٱلصَّٰٓفَّٰتِ صَفّٗا

1. Prisiekiu tais (angelais) išrikiuotais lygiais (arba eilėmis).

Оят: 2

فَٱلزَّٰجِرَٰتِ زَجۡرٗا

2. Prisiekiu tais (angelais), kurie gena debesis geru būdu.

Оят: 3

فَٱلتَّٰلِيَٰتِ ذِكۡرًا

3. Prisiekiu tais (angelais), kurie neša Knygą ir Koraną iš Allaho žmonijai.

Оят: 4

إِنَّ إِلَٰهَكُمۡ لَوَٰحِدٞ

4. Iš tiesų, jūsų Ilah (Dievas) yra tikrai Vienas (t. y. Allahas):

Оят: 5

رَّبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا وَرَبُّ ٱلۡمَشَٰرِقِ

5. Viešpats dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, ir Viešpats kievieno saulės pakilimų taško.

Оят: 6

إِنَّا زَيَّنَّا ٱلسَّمَآءَ ٱلدُّنۡيَا بِزِينَةٍ ٱلۡكَوَاكِبِ

6. Iš tiesų, Mes papuošėme artimiausią dangų žvaigždėmis (dėl grožio).

Оят: 7

وَحِفۡظٗا مِّن كُلِّ شَيۡطَٰنٖ مَّارِدٖ

7. Ir kad saugotų nuo kiekvieno maištingo demono.

Оят: 8

لَّا يَسَّمَّعُونَ إِلَى ٱلۡمَلَإِ ٱلۡأَعۡلَىٰ وَيُقۡذَفُونَ مِن كُلِّ جَانِبٖ

8. Jie negali klausytis aukštesnių grupių (angelų), nes yra apsvaidomi iš visų pusių.

Оят: 9

دُحُورٗاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ وَاصِبٌ

9. Atstumtieji, ir jų yra nuolatinė (arba skausminga) kančia.

Оят: 10

إِلَّا مَنۡ خَطِفَ ٱلۡخَطۡفَةَ فَأَتۡبَعَهُۥ شِهَابٞ ثَاقِبٞ

10. Išskyrus tokį kaip išplėšimą vogiant, ir jie persekiojami liepsnojančios ugnies, veriančio ryškumo.

Оят: 11

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَهُمۡ أَشَدُّ خَلۡقًا أَم مَّنۡ خَلَقۡنَآۚ إِنَّا خَلَقۡنَٰهُم مِّن طِينٖ لَّازِبِۭ

11. Tada paklausk jų (t. y. tų daugiadievių, Muchammedai ﷺ): „Ar jie stipresni kaip kūriniai, ar tie (kiti kaip dangūs ir žemė, ir kalnai), kuriuos Mes sukūrėme?“ Iš tiesų, Mes sukūrėme juos iš klampaus molio.

Оят: 12

بَلۡ عَجِبۡتَ وَيَسۡخَرُونَ

12. Ne, tu (Muchammedai ﷺ) stebėjais (jų akiplėšiškumu), kai jie tyčiojosi (iš tavęs ir Korano).

Оят: 13

وَإِذَا ذُكِّرُواْ لَا يَذۡكُرُونَ

13. Ir kai jiems primenama, jie nekreipia dėmesio.

Оят: 14

وَإِذَا رَأَوۡاْ ءَايَةٗ يَسۡتَسۡخِرُونَ

14. Ir kai jie mato Ajat (ženklą arba įkaltį) nuo Allaho, jie tyčiojasi iš jo.

Оят: 15

وَقَالُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٌ

15. Ir jie sako: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

Оят: 16

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ

16. „Kai mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, ar mes (tada) tikrai būsime prikelti?“

Оят: 17

أَوَءَابَآؤُنَا ٱلۡأَوَّلُونَ

17. „Ir mūsų senovės tėvai?“

Оят: 18

قُلۡ نَعَمۡ وَأَنتُمۡ دَٰخِرُونَ

18. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Taip, ir tada jūs būsite pažeminti.“

Оят: 19

فَإِنَّمَا هِيَ زَجۡرَةٞ وَٰحِدَةٞ فَإِذَا هُمۡ يَنظُرُونَ

19. Tai tebus tik vienintelis Zadžra [šūksnis (t. y. antrasis Trimito pūtimas)] ir štai, jie žiūrės.

Оят: 20

وَقَالُواْ يَٰوَيۡلَنَا هَٰذَا يَوۡمُ ٱلدِّينِ

20. Jei sakys: „Vargas mums, tai Prikėlimo Diena.“

Оят: 21

هَٰذَا يَوۡمُ ٱلۡفَصۡلِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ

21. (Bus tarta): „Tai Teismo Diena, kurią jūs neigdavote.“

Оят: 22

۞ ٱحۡشُرُواْ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ وَأَزۡوَٰجَهُمۡ وَمَا كَانُواْ يَعۡبُدُونَ

22. (Bus tarta angelams): „Surinkite tuos, kurie darė blogą kartu su jų kompanjonais (iš demonų) ir tai, ką jie garbindavo

Оят: 23

مِن دُونِ ٱللَّهِ فَٱهۡدُوهُمۡ إِلَىٰ صِرَٰطِ ٱلۡجَحِيمِ

23. Vietoje Allaho ir palydėkite juos į liepsnojančios Ugnies (Pragaro) kelią.“

Оят: 24

وَقِفُوهُمۡۖ إِنَّهُم مَّسۡـُٔولُونَ

24. „Tačiau sustabdykite juos, iš tiesų, jie bus klausinėjami.“

Оят: 25

مَا لَكُمۡ لَا تَنَاصَرُونَ

25. „Kas jums? Kodėl jūs nepadedate vienas kitam (kaip darydavote tai pasaulyje)?“

Оят: 26

بَلۡ هُمُ ٱلۡيَوۡمَ مُسۡتَسۡلِمُونَ

26. Ne, tačiau Tą Dieną jie pasiduos.

Оят: 27

وَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

27. Ir atsigręš vienas į kitą ir klausinės vienas kito.

Оят: 28

قَالُوٓاْ إِنَّكُمۡ كُنتُمۡ تَأۡتُونَنَا عَنِ ٱلۡيَمِينِ

28. Jie sakys: „Tai buvai tu, kuris ateidavai pas mus iš dešinės pusės [t. y. iš dešinės vieno iš mūsų pusės ir pagražindavai mums visą blogį, įsakei mums daugiadievystę, ir sustabdei mus nuo tiesos, t. y. islamiškojo monoteizmo ir visų gerų darbų].“

Оят: 29

قَالُواْ بَل لَّمۡ تَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

29. Jie atsakys: „Ne, jūs patys buvote netikintieji.“

Оят: 30

وَمَا كَانَ لَنَا عَلَيۡكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭۖ بَلۡ كُنتُمۡ قَوۡمٗا طَٰغِينَ

30. „Ir mes neturėjome jums jokios valdžios. Ne, bet jūs buvote peržengiantys ribas žmonės (daugiadieviai ir netikintieji).

Оят: 31

فَحَقَّ عَلَيۡنَا قَوۡلُ رَبِّنَآۖ إِنَّا لَذَآئِقُونَ

31. „Taigi dabar mūsų Viešpaties Žodis buvo pateisintas prieš mus, kad mes tikrai paragautume (bausmės).“

Оят: 32

فَأَغۡوَيۡنَٰكُمۡ إِنَّا كُنَّا غَٰوِينَ

32. „Taigi Mes paklaidinome jus, nes patys buvome paklydę.“

Оят: 33

فَإِنَّهُمۡ يَوۡمَئِذٖ فِي ٱلۡعَذَابِ مُشۡتَرِكُونَ

33. Tada iš tiesų, Tą Dieną, jie (visi) dalinsis kančią.

Оят: 34

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَفۡعَلُ بِٱلۡمُجۡرِمِينَ

34. Be abejonės, taip Mes elgiamės su Al-Mudžrimūn (daugiadieviais, nuodėmiautojais, netikinčiaisiais, nusikaltėliais, nepaklusniaisiais Allahui).

Оят: 35

إِنَّهُمۡ كَانُوٓاْ إِذَا قِيلَ لَهُمۡ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱللَّهُ يَسۡتَكۡبِرُونَ

35. Iš tiesų, kai buvo pasakyta jiems: „La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), jie sušniokštė su išdidumu (t. y. paneigė tai).

Оят: 36

وَيَقُولُونَ أَئِنَّا لَتَارِكُوٓاْ ءَالِهَتِنَا لِشَاعِرٖ مَّجۡنُونِۭ

36. Ir (jie) sakė: „Ar mes apleisime savo aliha (dievus) dėl pakvaišusio poeto?“

Оят: 37

بَلۡ جَآءَ بِٱلۡحَقِّ وَصَدَّقَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

37. Ne, Jis (Muchammedas ﷺ) atėjo su tiesa (t. y. Allaho religija – islamiškuoju monoteizmu ir šiuo Koranu) ir jis patvirtina Pasiuntinius (buvusius prieš jį, kurie nešė Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą).

Оят: 38

إِنَّكُمۡ لَذَآئِقُواْ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡأَلِيمِ

38. Iš tiesų, jūs (Mekkos pagonys) ketinate ragauti skausmingą kančią.

Оят: 39

وَمَا تُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

39. Ir jums bus atlyginta už nieką kitą, tik už tai, ką jūs darydavote (blogus darbus, nuodėmes ir nepaklusimą Allahui, kuriuos darydavote šiame pasaulyje).

Оят: 40

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

40. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

Оят: 41

أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ رِزۡقٞ مَّعۡلُومٞ

41. Jiems bus žinomas aprūpinimas (Rojuje),

Оят: 42

فَوَٰكِهُ وَهُم مُّكۡرَمُونَ

42. vaisiai, ir jie bus pagerbti,

Оят: 43

فِي جَنَّٰتِ ٱلنَّعِيمِ

43. Malonumo Soduose (Rojuje)

Оят: 44

عَلَىٰ سُرُرٖ مُّتَقَٰبِلِينَ

44. žvelgdami vienas į kitą sostuose.

Оят: 45

يُطَافُ عَلَيۡهِم بِكَأۡسٖ مِّن مَّعِينِۭ

45. Aplink juos bus perduodama gryno vyno taurė -

Оят: 46

بَيۡضَآءَ لَذَّةٖ لِّلشَّٰرِبِينَ

46. balto, skanaus geriantiesiems.

Оят: 47

لَا فِيهَا غَوۡلٞ وَلَا هُمۡ عَنۡهَا يُنزَفُونَ

47. Nei jie turės ghaul (bet kokią žalą, pilvo skausmą, galvos skausmą, nuodėmę) nuo jo, nei jie kentės apsvaigimą nuo jo.

Оят: 48

وَعِندَهُمۡ قَٰصِرَٰتُ ٱلطَّرۡفِ عِينٞ

48. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (trokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], plačiomis ir gražiomis akimis.

Оят: 49

كَأَنَّهُنَّ بَيۡضٞ مَّكۡنُونٞ

49. (Rafinuotos ir tyros) lyg jos būtų (paslėpti) (gerai) išsaugoti kiaušiniai.

Оят: 50

فَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

50. Tada jie atsigręš vienas į kitą, abipusiškai klausinėdami.

Оят: 51

قَالَ قَآئِلٞ مِّنۡهُمۡ إِنِّي كَانَ لِي قَرِينٞ

51. Kalbėtojas iš jų tarpo sakys: „Iš tiesų, aš turėjau kompanjoną (pasaulyje),

Оят: 52

يَقُولُ أَءِنَّكَ لَمِنَ ٱلۡمُصَدِّقِينَ

52. kuris sakydavo: „Ar esi iš tų, kurie tiki (prikėlimą po mirties),

Оят: 53

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَدِينُونَ

53. (kad) mirę ir tapę dulkėmis ir kaulais, mes tikrai būsime (prikelti) gauti atlygį arba bausmę (pagal savo darbus)?“

Оят: 54

قَالَ هَلۡ أَنتُم مُّطَّلِعُونَ

54. (Kalbėtojas) sakė: „Ar pažvelgsi žemyn?“

Оят: 55

فَٱطَّلَعَ فَرَءَاهُ فِي سَوَآءِ ٱلۡجَحِيمِ

55. Taigi jis pažvelgė žemyn ir pamatė jį vidury Liepsnos.

Оят: 56

قَالَ تَٱللَّهِ إِن كِدتَّ لَتُرۡدِينِ

56. Jis tarė: „Allahai, Tu beveik pražudei mane.“

Оят: 57

وَلَوۡلَا نِعۡمَةُ رَبِّي لَكُنتُ مِنَ ٱلۡمُحۡضَرِينَ

57. Jei ne dėl mano Viešpaties Malonės, aš tikrai būčiau tarp tų atvestų (į Pragarą)“

Оят: 58

أَفَمَا نَحۡنُ بِمَيِّتِينَ

58. (Rojaus gyventojai sakys): „Ar mes (daugiau) nebemirsime?“

Оят: 59

إِلَّا مَوۡتَتَنَا ٱلۡأُولَىٰ وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

59. „Išskyrus mūsų pirmąją mirtį, ir nebūsime baudžiami? (po to kai įžengėme į Rojų).“

Оят: 60

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

60. Iš tiesų, tai yra didžiausias laimėjimas.

Оят: 61

لِمِثۡلِ هَٰذَا فَلۡيَعۡمَلِ ٱلۡعَٰمِلُونَ

61. Dėl tokio panašaus lai darbininkai dirba.

Оят: 62

أَذَٰلِكَ خَيۡرٞ نُّزُلًا أَمۡ شَجَرَةُ ٱلزَّقُّومِ

62. Ar tai (Rojus) geresnė pramoga ar Zakum medis (siaubingas medis Pragare)?

Оят: 63

إِنَّا جَعَلۡنَٰهَا فِتۡنَةٗ لِّلظَّٰلِمِينَ

63. Iš tiesų Mes padarėme tai (kaip) išbandymą Zalimūn (daugiadieviams, netikintiesiems, bloga darantiesiems).

Оят: 64

إِنَّهَا شَجَرَةٞ تَخۡرُجُ فِيٓ أَصۡلِ ٱلۡجَحِيمِ

64. Iš tiesų, tai medis, kuris dygsta iš Pragaro Liepsnos dugno.

Оят: 65

طَلۡعُهَا كَأَنَّهُۥ رُءُوسُ ٱلشَّيَٰطِينِ

65. Jo vaisių stiebų ūgliai kaip Šajatin (demonų) galvos

Оят: 66

فَإِنَّهُمۡ لَأٓكِلُونَ مِنۡهَا فَمَالِـُٔونَ مِنۡهَا ٱلۡبُطُونَ

66. Iš tiesų, jie valgys juos ir jais pripildys savo pilvus.

Оят: 67

ثُمَّ إِنَّ لَهُمۡ عَلَيۡهَا لَشَوۡبٗا مِّنۡ حَمِيمٖ

67. Tada galiausiai jiems bus duotas verdantis vanduo gerti, kad tai susimaišytų (verdantis vanduo ir zakum jų pilvuose).

Оят: 68

ثُمَّ إِنَّ مَرۡجِعَهُمۡ لَإِلَى ٱلۡجَحِيمِ

68. Tada po šito, iš tiesų, jų grįžimas į liepsnojančią Pragaro ugnį.

Оят: 69

إِنَّهُمۡ أَلۡفَوۡاْ ءَابَآءَهُمۡ ضَآلِّينَ

69. Iš tiesų, jie aptiko savo tėvus neteisingame kelyje

Оят: 70

فَهُمۡ عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِمۡ يُهۡرَعُونَ

70. Taigi jie (taip pat) pasiskubino jų pėdsakais.

Оят: 71

وَلَقَدۡ ضَلَّ قَبۡلَهُمۡ أَكۡثَرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

71. Ir iš tiesų, dauguma senovės žmonių nuklydo prieš juos.

Оят: 72

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا فِيهِم مُّنذِرِينَ

72. Ir iš tiesų Mes siuntėme tarp jų perspėtojus (Pasiuntinius).

Оят: 73

فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ

73. Taigi žiūrėkit, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo perspėti (tačiau nepaisė).

Оят: 74

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

74. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (ištikimus, paklusnius ir teisingus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

Оят: 75

وَلَقَدۡ نَادَىٰنَا نُوحٞ فَلَنِعۡمَ ٱلۡمُجِيبُونَ

75. Ir iš tiesų Nūhas (Nojus) šaukėsi Mūsų ir Mes esame Geriausi iš tų, kurie atsako (į prašymą).

Оят: 76

وَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥ مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

76. Ir Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulės bėdos (t. y. paskendimo).

Оят: 77

وَجَعَلۡنَا ذُرِّيَّتَهُۥ هُمُ ٱلۡبَاقِينَ

77. Ir, jo palikuonis, juos Mes padarėme išlikusiais (t. y. Šem, Ham ir Jafes).

Оят: 78

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

78. Ir palikome jam (gerą prisiminimą) tarp vėlesniųjų kartų:

Оят: 79

سَلَٰمٌ عَلَىٰ نُوحٖ فِي ٱلۡعَٰلَمِينَ

79. „Salam (taika) Nūhui (Nojui) (nuo Mūsų) tarp Alamyn (žmonijos, džinų ir visko,kas egzistuoja).“

Оят: 80

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

80. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112).

Оят: 81

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

81. Iš tiesų, jis [Nūhas (Nojus)] buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

Оят: 82

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

82. Tada Mes paskandinome kitus (netikinčiuosius ir daugiadievius).

Оят: 83

۞ وَإِنَّ مِن شِيعَتِهِۦ لَإِبۡرَٰهِيمَ

83. Ir iš tiesų, tarp tų, kurie pasekė jo [Nūho (Nojaus)] keliu (islamiškuoju monoteizmu (buvo Ibrahim (Abraomas)).

Оят: 84

إِذۡ جَآءَ رَبَّهُۥ بِقَلۡبٖ سَلِيمٍ

84. Kai jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi [paskirta tik Allahui Vieninteliam ir niekam kitam, garbindamas nieką kitą tik Allahą Vienintelį – tikrasis islamiškasis monoteizmas, tyras nuo daugiadievystės purvo].

Оят: 85

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَاذَا تَعۡبُدُونَ

85. Kai jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tai, ką jūs garbinate?“

Оят: 86

أَئِفۡكًا ءَالِهَةٗ دُونَ ٱللَّهِ تُرِيدُونَ

86. „Argi melagystės – aliha (dievų) kitų nei Allahas – jūs trokštate?“

Оят: 87

فَمَا ظَنُّكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

87. „Tada, ką jūs galvojate apie Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį?“

Оят: 88

فَنَظَرَ نَظۡرَةٗ فِي ٱلنُّجُومِ

88. Tada jis pažvelgė į žvaigždes

Оят: 89

فَقَالَ إِنِّي سَقِيمٞ

89. ir tarė: „Iš tiesų, aš sergu (maru). [Jis padarė šią apgaulę tam, kad liktų jų dievybių šventykloje ir sunaikintų juos, ir nedalyvautų kartu su jais pagoniškoje šventėje].“

Оят: 90

فَتَوَلَّوۡاْ عَنۡهُ مُدۡبِرِينَ

90. Taigi kai jie nusigręžė nuo jo, ir paliko (iš ligos baimės).

Оят: 91

فَرَاغَ إِلَىٰٓ ءَالِهَتِهِمۡ فَقَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ

91. Tada jis atsigręžė į jų aliha (dievus) ir tarė: „Argi jūs nevalgysite (to, kas siūloma jums)?“

Оят: 92

مَا لَكُمۡ لَا تَنطِقُونَ

92. „Kas jums yra, kad jūs nekalbate?“

Оят: 93

فَرَاغَ عَلَيۡهِمۡ ضَرۡبَۢا بِٱلۡيَمِينِ

93. Tada jis atsigręžė į juos, daužydamas (juos) (savo) dešiniaja ranka.

Оят: 94

فَأَقۡبَلُوٓاْ إِلَيۡهِ يَزِفُّونَ

94. Tada jie (stabų garbintojai) atėjo, pas jį, paskubomis.

Оят: 95

قَالَ أَتَعۡبُدُونَ مَا تَنۡحِتُونَ

95. Jis tarė: „Jūs garbinate tai, ką (jūs patys) išdrožiate?“

Оят: 96

وَٱللَّهُ خَلَقَكُمۡ وَمَا تَعۡمَلُونَ

96. „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“

Оят: 97

قَالُواْ ٱبۡنُواْ لَهُۥ بُنۡيَٰنٗا فَأَلۡقُوهُ فِي ٱلۡجَحِيمِ

97. Jis tarė: „Pastatykite man pastatą (sakoma, kad pastatas buvo kaip krosnis) ir įmeskite jį į liepsnojančią ugnį.“

Оят: 98

فَأَرَادُواْ بِهِۦ كَيۡدٗا فَجَعَلۡنَٰهُمُ ٱلۡأَسۡفَلِينَ

98. Taip jie kūrė sąmokslą prieš jį, tačiau Mes padarėme juos silpniausiais.

Оят: 99

وَقَالَ إِنِّي ذَاهِبٌ إِلَىٰ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

99. Ir jis tarė (po jo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“

Оят: 100

رَبِّ هَبۡ لِي مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

100. „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“

Оят: 101

فَبَشَّرۡنَٰهُ بِغُلَٰمٍ حَلِيمٖ

101. Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.

Оят: 102

فَلَمَّا بَلَغَ مَعَهُ ٱلسَّعۡيَ قَالَ يَٰبُنَيَّ إِنِّيٓ أَرَىٰ فِي ٱلۡمَنَامِ أَنِّيٓ أَذۡبَحُكَ فَٱنظُرۡ مَاذَا تَرَىٰۚ قَالَ يَٰٓأَبَتِ ٱفۡعَلۡ مَا تُؤۡمَرُۖ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّٰبِرِينَ

102. Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in ša Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-Sabirun (kantriu).“

Оят: 103

فَلَمَّآ أَسۡلَمَا وَتَلَّهُۥ لِلۡجَبِينِ

103. Tada, kai jie abu pakluso (Allaho Valiai) ir jis paguldė jį klupsčią ant jo kaktos (arba ant galvos šono, skerdimui),

Оят: 104

وَنَٰدَيۡنَٰهُ أَن يَٰٓإِبۡرَٰهِيمُ

104. Mes pašaukėme jį: „Abraomai,

Оят: 105

قَدۡ صَدَّقۡتَ ٱلرُّءۡيَآۚ إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

105. Tu išpildei sapną.“ Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

Оят: 106

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡبَلَٰٓؤُاْ ٱلۡمُبِينُ

106. Iš tiesų, tai tikrai buvo akivaizdus išbandymas.

Оят: 107

وَفَدَيۡنَٰهُ بِذِبۡحٍ عَظِيمٖ

107. Ir Mes išpirkom jį didžia auka (t. y. – avinu).

Оят: 108

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

108. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesnių kartų.

Оят: 109

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِبۡرَٰهِيمَ

109. „Salam (taika) Ibrahimui (Abraomui)“,

Оят: 110

كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

110. Taip iš tikrųjų Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

Оят: 111

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

111. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

Оят: 112

وَبَشَّرۡنَٰهُ بِإِسۡحَٰقَ نَبِيّٗا مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

112. Ir Mes suteikėme jam gerą žinią apie Ishaką (Izaoką) – Pranašą iš teisingųjų.

Оят: 113

وَبَٰرَكۡنَا عَلَيۡهِ وَعَلَىٰٓ إِسۡحَٰقَۚ وَمِن ذُرِّيَّتِهِمَا مُحۡسِنٞ وَظَالِمٞ لِّنَفۡسِهِۦ مُبِينٞ

113. Mes palaiminome jį ir Ishaką (Izaoką). Ir iš jų palikuonių yra (kai kurie) darantys teisingą, ir kai kurie, kurie aiškiai paklaidino save.

Оят: 114

وَلَقَدۡ مَنَنَّا عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

114. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Savo Malonę Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

Оят: 115

وَنَجَّيۡنَٰهُمَا وَقَوۡمَهُمَا مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

115. Ir Mes išgelbėjome juos ir jų žmones nuo didžiulės bėdos.

Оят: 116

وَنَصَرۡنَٰهُمۡ فَكَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

116. Ir padėjome jiems, kad jie taptų laimėtojais.

Оят: 117

وَءَاتَيۡنَٰهُمَا ٱلۡكِتَٰبَ ٱلۡمُسۡتَبِينَ

117. Ir Mes suteikėme jiems aiškų Raštą.

Оят: 118

وَهَدَيۡنَٰهُمَا ٱلصِّرَٰطَ ٱلۡمُسۡتَقِيمَ

118. Ir išvedėme juos į Teisingą Kelią.

Оят: 119

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِمَا فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

119. Ir Mes palikome jiems (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

Оят: 120

سَلَٰمٌ عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

120. „Salam (taika) Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

Оят: 121

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

121. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

Оят: 122

إِنَّهُمَا مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

122. Iš tiesų, jie buvo du iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

Оят: 123

وَإِنَّ إِلۡيَاسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ir iš tiesų, Iljas (Elijus) buvo vienas iš Pasiuntinių.

Оят: 124

إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦٓ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jis tarė savo žmonėms: „Ar jūs nebijosite Allaho?“

Оят: 125

أَتَدۡعُونَ بَعۡلٗا وَتَذَرُونَ أَحۡسَنَ ٱلۡخَٰلِقِينَ

125. „Ar jūs šauksitės Bal (gerai žinomo jo tautos stabo, kurį jie garbindavo) ir apleisite Geriausią iš kūrėjų

Оят: 126

ٱللَّهَ رَبَّكُمۡ وَرَبَّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

126. Allahą, jūsų Viešpatį ir jūsų protėvių Viešpatį?“

Оят: 127

فَكَذَّبُوهُ فَإِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

127. Tačiau jie paneigė jį [Iljasą (Elijų)], taigi jie tikrai bus atvesti (į bausmę)

Оят: 128

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

128. išskyrus išrinktuosius Allaho vergus.

Оят: 129

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

129. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

Оят: 130

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِلۡ يَاسِينَ

130. „Salam (taika) Iljasin (Elijui)“,

Оят: 131

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

131. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems, kurie daro gerus darbus visiškai tik dėl Allaho – žr. eilutę 2:112).

Оят: 132

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

132. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

Оят: 133

وَإِنَّ لُوطٗا لَّمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

133. Ir iš tiesų, Lūtas (Lotas) buvo vienas iš Pasiuntinių.

Оят: 134

إِذۡ نَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

134. Kai Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

Оят: 135

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

135. išskyrus seną moterį (jo žmoną), kuri buvo tarp tų, kurie liko užnugaryje.

Оят: 136

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

136. Tada Mes sunaikinome likusiuosius (Sodomo miestą Negyvosios Jūros dabartinėje Palestinos teritorijoje)

Оят: 137

وَإِنَّكُمۡ لَتَمُرُّونَ عَلَيۡهِم مُّصۡبِحِينَ

137. Iš tiesų, jūs einate pro šalį jų ryte

Оят: 138

وَبِٱلَّيۡلِۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

138. ir naktį. Ar tada jūs neapmąstysite?

Оят: 139

وَإِنَّ يُونُسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

139. Ir iš tiesų, Jūnus (Jona) buvo vienas iš Pasiuntinių.

Оят: 140

إِذۡ أَبَقَ إِلَى ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

140. Kai jis bėgo į prikrautą laivą.

Оят: 141

فَسَاهَمَ فَكَانَ مِنَ ٱلۡمُدۡحَضِينَ

141. Tada jis (sutiko) metė burtus, ir buvo tarp pralaimėtojų.

Оят: 142

فَٱلۡتَقَمَهُ ٱلۡحُوتُ وَهُوَ مُلِيمٞ

142. Tada (didžiulė) žuvis prarijo jį, nes jis padarė veiksmą, vertą kaltės.

Оят: 143

فَلَوۡلَآ أَنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلۡمُسَبِّحِينَ

143. Jei jis nebūtų buvęs iš tų, kurie garbina Allahą,

Оят: 144

لَلَبِثَ فِي بَطۡنِهِۦٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

144. jis būtų tikrai likęs jos (žuvies) pilve iki Prikėlimo Dienos,

Оят: 145

۞ فَنَبَذۡنَٰهُ بِٱلۡعَرَآءِ وَهُوَ سَقِيمٞ

145. Tačiau Mes išmetėme jį ant pliko kranto, kai jis buvo sergantis

Оят: 146

وَأَنۢبَتۡنَا عَلَيۡهِ شَجَرَةٗ مِّن يَقۡطِينٖ

146. ir privertėme moliūgo augalą apaugti jį.

Оят: 147

وَأَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ مِاْئَةِ أَلۡفٍ أَوۡ يَزِيدُونَ

147. Ir Mes nusiuntėme jį pas šimtą tūkstančių (žmonių) ar net daugiau,

Оят: 148

فَـَٔامَنُواْ فَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ

148. Ir jie patikėjo. Taigi Mes suteikėme jiems pramogą kuriam laikui,

Оят: 149

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَلِرَبِّكَ ٱلۡبَنَاتُ وَلَهُمُ ٱلۡبَنُونَ

149. Dabar paklausk jų (Muchammedai ﷺ): „Ar yra (tik) dukrų jūsų Viešpačiui, o sūnus jiems?

Оят: 150

أَمۡ خَلَقۡنَا ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ إِنَٰثٗا وَهُمۡ شَٰهِدُونَ

150. Arba ar Mes sukūrėme angelus moterimis, kai jie buvo liudytojais?

Оят: 151

أَلَآ إِنَّهُم مِّنۡ إِفۡكِهِمۡ لَيَقُولُونَ

151. Iš tiesų, tai iš jų melagysčių, kad jie (Kuraišų pagonys) sako:

Оят: 152

وَلَدَ ٱللَّهُ وَإِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

152. „Allahas pagimdė [palikuonis – angelus, kurie yra Allaho dukros].“ Ir iš tiesų, jie melagiai.

Оят: 153

أَصۡطَفَى ٱلۡبَنَاتِ عَلَى ٱلۡبَنِينَ

153. Ar Jis (tada) pasirinko dukras, nei sūnus?

Оят: 154

مَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ

154. Kas jums yra? Kaip jūs nusprendžiate?

Оят: 155

أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

155. Ar jūs tada neatminsite?

Оят: 156

أَمۡ لَكُمۡ سُلۡطَٰنٞ مُّبِينٞ

156. Arba ar yra jums akivaizdi valdžia?

Оят: 157

فَأۡتُواْ بِكِتَٰبِكُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

157. Tad atneškite savo Knygą, jei esate tiesą sakantys.

Оят: 158

وَجَعَلُواْ بَيۡنَهُۥ وَبَيۡنَ ٱلۡجِنَّةِ نَسَبٗاۚ وَلَقَدۡ عَلِمَتِ ٱلۡجِنَّةُ إِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

158. Ir jie sukūrė giminystę tarp Jo ir džinų, tačiau džinai gerai žino, kad jie tikrai turės pasirodyti (priešais Jį) (t. y. jie bus kviečiami atsiskaityti).

Оят: 159

سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

159. Pagerbtas yra Allahas, (Laisvas Jis) nuo to, ką jie Jam priskiria.

Оят: 160

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

160. Išskyrus Allaho vergus, kuriuos Jis pasirinko (savo Gailestingumui, t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą, kurie nepriskiria Allahui melagingų dalykų).

Оят: 161

فَإِنَّكُمۡ وَمَا تَعۡبُدُونَ

161. Taigi, iš tiesų jūs (pagonys) ir tie, kuriuos jūs garbinate (stabai),

Оят: 162

مَآ أَنتُمۡ عَلَيۡهِ بِفَٰتِنِينَ

162. negali paklaidinti [nugręžti nuo Jo (Allaho) nė vieno iš tikinčiųjų],

Оят: 163

إِلَّا مَنۡ هُوَ صَالِ ٱلۡجَحِيمِ

163. išskyrus tuos, kuriems lemta degti Pragare.

Оят: 164

وَمَا مِنَّآ إِلَّا لَهُۥ مَقَامٞ مَّعۡلُومٞ

164. Ir nėra nė vieno iš mūsų (angelų), tačiau žino savo vietą (arba padėtį),

Оят: 165

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلصَّآفُّونَ

165. Ir iš tiesų, mes (angelai), mes stovime eilėmis (maldose kaip jūs musulmonai stovite eilėmis savo maldose),

Оят: 166

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡمُسَبِّحُونَ

166. Ir iš tiesų, mes (angelai), tikrai esame tie, kurie garbina (Allaho šloves, t. y. atlieka maldas).

Оят: 167

وَإِن كَانُواْ لَيَقُولُونَ

167. Ir iš tiesų jie (arabų pagonys) sakydavo:

Оят: 168

لَوۡ أَنَّ عِندَنَا ذِكۡرٗا مِّنَ ٱلۡأَوَّلِينَ

168. „Jei būtume turėję priminimą, kaip turėjo senovės žmonės (prieš ateinant Pranašui Muchammedui ﷺ Allaho Pasiuntiniu).

Оят: 169

لَكُنَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

169. mes tikrai būtume buvę Allaho išrinktieji vergai (tikrieji tikintieji islamiškajį monoteizmą),

Оят: 170

فَكَفَرُواْ بِهِۦۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

170. Tačiau (dabar, kai atėjo Koranas) jie netiki juo (t. y. Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ ir viską, ką jis atnešė – Dieviškąjį Apreiškimą), taigi jie sužinos.

Оят: 171

وَلَقَدۡ سَبَقَتۡ كَلِمَتُنَا لِعِبَادِنَا ٱلۡمُرۡسَلِينَ

171. Ir iš tiesų, Mūsų Žodis atėjo iš senovės pas Mūsų vergus, Pasiuntinius.“

Оят: 172

إِنَّهُمۡ لَهُمُ ٱلۡمَنصُورُونَ

172. kad jie tikrai būtų padaryti triumfuojančiaisiais

Оят: 173

وَإِنَّ جُندَنَا لَهُمُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

173. ir kad Mūsų kariuomenės, jie tikrai būtų laimėtojais,

Оят: 174

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

174. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ) nuo jų kuriam laikui

Оят: 175

وَأَبۡصِرۡهُمۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

175. ir stebėk juos ir jie pamatys (bausmę).

Оят: 176

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

176. Argi jie siekia paskubinti Mūsų Kančią?

Оят: 177

فَإِذَا نَزَلَ بِسَاحَتِهِمۡ فَسَآءَ صَبَاحُ ٱلۡمُنذَرِينَ

177. Tada, kai ji pakils jų kieme (t. y. šalia jų), blogas bus rytas tiems, kurie buvo perspėti.

Оят: 178

وَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

178. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ ) nuo jų kuriam laikui

Оят: 179

وَأَبۡصِرۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

179. ir stebėk juos ir jie pamatys (kančią).

Оят: 180

سُبۡحَٰنَ رَبِّكَ رَبِّ ٱلۡعِزَّةِ عَمَّا يَصِفُونَ

180. Pagerbtas jūsų Viešpats, Garbės ir Galios Viešpats. (Laisvas Jis) nuo visko, ką jie Jam priskiria.

Оят: 181

وَسَلَٰمٌ عَلَى ٱلۡمُرۡسَلِينَ

181. Ir taika Pasiuntiniams

Оят: 182

وَٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

182. Ir šlovė ir padėka Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.