معانی کا ترجمہ سورت شمس - لتھوانیائی ترجمہ - مرکز رواد الترجمۃ - قرآن کریم انسائیکلوپیڈیا

Aš-Šams

آیت: 1

وَٱلشَّمۡسِ وَضُحَىٰهَا

1. (Prisiekiu) saule ir jos spindėjimu,

آیت: 2

وَٱلۡقَمَرِ إِذَا تَلَىٰهَا

2. ir (prisiekiu) mėnuliu, kai jis seka ją (saulę),

آیت: 3

وَٱلنَّهَارِ إِذَا جَلَّىٰهَا

3. ir (prisiekiu) diena, kai ji atskleidžia ją (žemę arba saulę),

آیت: 4

وَٱلَّيۡلِ إِذَا يَغۡشَىٰهَا

4. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji uždengia (t. y. paslepia) ją (žemę arba saulę),

آیت: 5

وَٱلسَّمَآءِ وَمَا بَنَىٰهَا

5. ir (prisiekiu) dangumi bei Tuo, Kuris jį pastatė,

آیت: 6

وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا طَحَىٰهَا

6. ir (prisiekiu) žeme bei Tuo, Kuris ją išskleidė,

آیت: 7

وَنَفۡسٖ وَمَا سَوَّىٰهَا

7. ir (prisiekiu) Nafs (Adamu (Adomu) arba žmogumi arba siela) bei Tuo, Kuris ją suderino

آیت: 8

فَأَلۡهَمَهَا فُجُورَهَا وَتَقۡوَىٰهَا

8. ir įkvėpė jai (gebėjimą atskirti) jos nedorumą ir jos teisingumą.

آیت: 9

قَدۡ أَفۡلَحَ مَن زَكَّىٰهَا

9. Sėkmingas tas, kuris apvalo ją (t. y. laikosi ir atlieka viską, ką Allahas įsakė, sekdamas tikrąją islamo monoteizmo religiją ir atlikdamas gerus darbus),

آیت: 10

وَقَدۡ خَابَ مَن دَسَّىٰهَا

10. ir žlugęs tas, kuris užteršia ją (t. y. nepaklusdamas tam, ką Allahas įsakė, atmesdamas tikrąją islamo monoteizmo religiją ir sekdamas politeizmą ar darydamas visokius blogus nedorus darbus).

آیت: 11

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ بِطَغۡوَىٰهَآ

11. Samud neigė (savo pranašą) dėl savo nusidėjimo (atmesdami tikrąjį islamo monoteizmo tikėjimą ir sekdami politeizmą ir atlikdami visokias nuodėmes).

آیت: 12

إِذِ ٱنۢبَعَثَ أَشۡقَىٰهَا

12. Kai pats blogiausias iš jų buvo pasiųstas (nužudyti kupranugarę)

آیت: 13

فَقَالَ لَهُمۡ رَسُولُ ٱللَّهِ نَاقَةَ ٱللَّهِ وَسُقۡيَٰهَا

13. ir Allaho pasiuntinys (t. y. Salihas) sakė jiems: „(Nekenkite) Allaho kupranugarei ir (nesulaikykite jos nuo) jos gėrimo.“

آیت: 14

فَكَذَّبُوهُ فَعَقَرُوهَا فَدَمۡدَمَ عَلَيۡهِمۡ رَبُّهُم بِذَنۢبِهِمۡ فَسَوَّىٰهَا

14. Tačiau jie atstūmė jį ir papjovė ją. Tad jų Viešpats sunaikino juos už jų nuodėmę ir padarė tai vienodai (jiems visiems t. y. visų klasių žmonėm, turtingiem ir vargšam, silpniem ir stirpiem ir t. t.).

آیت: 15

وَلَا يَخَافُ عُقۡبَٰهَا

15. Ir Jis nebijo to pasekmių.