പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുൽ മുദ്ദഥ്ഥിർ - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Al-Muddassir

ആയത്ത്: 1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمُدَّثِّرُ

1. O tu (Muchammedai ﷺ ), apsigaubęs (apdarais)!

ആയത്ത്: 2

قُمۡ فَأَنذِرۡ

2. Pakilk ir perspėk,

ആയത്ത്: 3

وَرَبَّكَ فَكَبِّرۡ

3. ir savo Viešpatį garbink,

ആയത്ത്: 4

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرۡ

4. ir savo drabužius apvalyk,

ആയത്ത്: 5

وَٱلرُّجۡزَ فَٱهۡجُرۡ

5. ir venk Ar-Rudžs (stabų),

ആയത്ത്: 6

وَلَا تَمۡنُن تَسۡتَكۡثِرُ

6. ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,

ആയത്ത്: 7

وَلِرَبِّكَ فَٱصۡبِرۡ

7. Tačiau dėl savo Viešpaties būk kantrus (t. y. išpildyk įsipareigojimus Allahui).

ആയത്ത്: 8

فَإِذَا نُقِرَ فِي ٱلنَّاقُورِ

8. Ir kai Ragas bus papūstas (t. y. antrasis papūtimas į Ragą)

ആയത്ത്: 9

فَذَٰلِكَ يَوۡمَئِذٖ يَوۡمٌ عَسِيرٌ

9. Ta Diena bus sunki Diena

ആയത്ത്: 10

عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ غَيۡرُ يَسِيرٖ

10. netikintiesiems – nelengva.

ആയത്ത്: 11

ذَرۡنِي وَمَنۡ خَلَقۡتُ وَحِيدٗا

11. Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą ^[1]

[1] t. y. be turto ir vaikų. Čia omenyje turimas al-Valid bin al-Mughirah, kuris po palinkimo prie Korano ėmė jį viešai neigti, kad pelnytų Kuraiš palankumą.

ആയത്ത്: 12

وَجَعَلۡتُ لَهُۥ مَالٗا مَّمۡدُودٗا

12. ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,

ആയത്ത്: 13

وَبَنِينَ شُهُودٗا

13. ir vaikus esančius (su juo),

ആയത്ത്: 14

وَمَهَّدتُّ لَهُۥ تَمۡهِيدٗا

14. ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinant (jo gyvenimą).

ആയത്ത്: 15

ثُمَّ يَطۡمَعُ أَنۡ أَزِيدَ

15. Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.

ആയത്ത്: 16

كَلَّآۖ إِنَّهُۥ كَانَ لِأٓيَٰتِنَا عَنِيدٗا

16. Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.

ആയത്ത്: 17

سَأُرۡهِقُهُۥ صَعُودًا

17. Aš priversiu jį (lipti į slidų kalną Pragaro Ugnyje, kurio pavadinimas As Saud) patirti didelę kankynę.

ആയത്ത്: 18

إِنَّهُۥ فَكَّرَ وَقَدَّرَ

18. Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.

ആയത്ത്: 19

فَقُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

19. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!

ആയത്ത്: 20

ثُمَّ قُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

20. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!

ആയത്ത്: 21

ثُمَّ نَظَرَ

21. Paskui jis apmąstė (vėl),

ആയത്ത്: 22

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَ

22. paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.

ആയത്ത്: 23

ثُمَّ أَدۡبَرَ وَٱسۡتَكۡبَرَ

23. Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,

ആയത്ത്: 24

فَقَالَ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ يُؤۡثَرُ

24. ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).

ആയത്ത്: 25

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا قَوۡلُ ٱلۡبَشَرِ

25. Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“

ആയത്ത്: 26

سَأُصۡلِيهِ سَقَرَ

26. Aš įmesiu jį į Sakar (Pragaro Ugnį).

ആയത്ത്: 27

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا سَقَرُ

27. Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar (Pragaro Ugnis)?

ആയത്ത്: 28

لَا تُبۡقِي وَلَا تَذَرُ

28. Ji niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).

ആയത്ത്: 29

لَوَّاحَةٞ لِّلۡبَشَرِ

29. Pakeičianti (t. y. nudeginanti) odas.

ആയത്ത്: 30

عَلَيۡهَا تِسۡعَةَ عَشَرَ

30. Virš jo yra devyniolika (angelų).

ആയത്ത്: 31

وَمَا جَعَلۡنَآ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ إِلَّا مَلَٰٓئِكَةٗۖ وَمَا جَعَلۡنَا عِدَّتَهُمۡ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ لِيَسۡتَيۡقِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَيَزۡدَادَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِيمَٰنٗا وَلَا يَرۡتَابَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَلِيَقُولَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ وَٱلۡكَٰفِرُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَٰذَا مَثَلٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ مَن يَشَآءُ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَمَا يَعۡلَمُ جُنُودَ رَبِّكَ إِلَّا هُوَۚ وَمَا هِيَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡبَشَرِ

31. Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes padarėme jų skaičių išbandymu netikintiesiems, kad tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.

ആയത്ത്: 32

كَلَّا وَٱلۡقَمَرِ

32. Ne! (Prisiekiu) mėnuliu

ആയത്ത്: 33

وَٱلَّيۡلِ إِذۡ أَدۡبَرَ

33. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia

ആയത്ത്: 34

وَٱلصُّبۡحِ إِذَآ أَسۡفَرَ

34. ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,

ആയത്ത്: 35

إِنَّهَا لَإِحۡدَى ٱلۡكُبَرِ

35. iš tiesų, tai (Pragaras arba Pranašo Muchammedo ﷺ neigimas arba Prikėlimo Diena) yra vienas iš didžiausių (vargų)

ആയത്ത്: 36

نَذِيرٗا لِّلۡبَشَرِ

36. kaip perspėjimas žmonijai –

ആയത്ത്: 37

لِمَن شَآءَ مِنكُمۡ أَن يَتَقَدَّمَ أَوۡ يَتَأَخَّرَ

37. bet kam, kas iš jūsų nori eiti toliau (atliekant teisingus darbus) arba pasilikti (atliekant nuodėmes).

ആയത്ത്: 38

كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا كَسَبَتۡ رَهِينَةٌ

38. Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,

ആയത്ത്: 39

إِلَّآ أَصۡحَٰبَ ٱلۡيَمِينِ

39. išskyrus dešiniosios (dievobaimingus tikrus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą) kompanjonus,

ആയത്ത്: 40

فِي جَنَّٰتٖ يَتَسَآءَلُونَ

40. (kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito

ആയത്ത്: 41

عَنِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

41. (Ir jie sakys): apie Al-Mudžrimūn (politeistus, nusikaltėlius, netikinčiuosius).

ആയത്ത്: 42

مَا سَلَكَكُمۡ فِي سَقَرَ

42. (ir klausinės jų): „Kas įvedė jus į Sakar (Pragarą)? “

ആയത്ത്: 43

قَالُواْ لَمۡ نَكُ مِنَ ٱلۡمُصَلِّينَ

43. Jie sakys: „Mes nebuvom iš tų, kurie meldėsi,

ആയത്ത്: 44

وَلَمۡ نَكُ نُطۡعِمُ ٱلۡمِسۡكِينَ

44. nei mes maitindavome vargingąjį,

ആയത്ത്: 45

وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ ٱلۡخَآئِضِينَ

45. ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,

ആയത്ത്: 46

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوۡمِ ٱلدِّينِ

46. ir mes neigdavome Atpildo Dieną

ആയത്ത്: 47

حَتَّىٰٓ أَتَىٰنَا ٱلۡيَقِينُ

47. tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“

ആയത്ത്: 48

فَمَا تَنفَعُهُمۡ شَفَٰعَةُ ٱلشَّٰفِعِينَ

48. Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.

ആയത്ത്: 49

فَمَا لَهُمۡ عَنِ ٱلتَّذۡكِرَةِ مُعۡرِضِينَ

49. Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,

ആയത്ത്: 50

كَأَنَّهُمۡ حُمُرٞ مُّسۡتَنفِرَةٞ

50. lyg būtų jie išgąsdinti asilai,

ആയത്ത്: 51

فَرَّتۡ مِن قَسۡوَرَةِۭ

51. bėgantys nuo liūto?

ആയത്ത്: 52

بَلۡ يُرِيدُ كُلُّ ٱمۡرِيٕٖ مِّنۡهُمۡ أَن يُؤۡتَىٰ صُحُفٗا مُّنَشَّرَةٗ

52. Tikrai, kiekvienas asmuo iš jų tarpo trokšta, kad jam būtų buvę suteikti Raštai, išskleisti (ateinantys iš Allaho su užrašymu, kad islamas yra teisinga religija ir kad Muchammedas ﷺ atėjo su tiesa iš Allaho, dangų ir žemės Viešpaties).

ആയത്ത്: 53

كَلَّاۖ بَل لَّا يَخَافُونَ ٱلۡأٓخِرَةَ

53. Ne, nebijo jie Amžinybės!

ആയത്ത്: 54

كَلَّآ إِنَّهُۥ تَذۡكِرَةٞ

54. Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.

ആയത്ത്: 55

فَمَن شَآءَ ذَكَرَهُۥ

55. Tad kas nori, prisimins tai.

ആയത്ത്: 56

وَمَا يَذۡكُرُونَ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ هُوَ أَهۡلُ ٱلتَّقۡوَىٰ وَأَهۡلُ ٱلۡمَغۡفِرَةِ

56. Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.