Маънолар таржимаси Сура Муддассир сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Sūra Al-Muddassir

Оят: 1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمُدَّثِّرُ

1. O tu (Muchammedai ﷺ ), apsigaubęs (apdarais)!

Оят: 2

قُمۡ فَأَنذِرۡ

2. Pakilk ir perspėk,

Оят: 3

وَرَبَّكَ فَكَبِّرۡ

3. ir savo Viešpatį garbink,

Оят: 4

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرۡ

4. ir savo drabužius apvalyk,

Оят: 5

وَٱلرُّجۡزَ فَٱهۡجُرۡ

5. ir venk Ar-Rudžs (stabų),

Оят: 6

وَلَا تَمۡنُن تَسۡتَكۡثِرُ

6. ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,

Оят: 7

وَلِرَبِّكَ فَٱصۡبِرۡ

7. Tačiau dėl savo Viešpaties būk kantrus (t. y. išpildyk įsipareigojimus Allahui).

Оят: 8

فَإِذَا نُقِرَ فِي ٱلنَّاقُورِ

8. Ir kai Ragas bus papūstas (t. y. antrasis papūtimas į Ragą)

Оят: 9

فَذَٰلِكَ يَوۡمَئِذٖ يَوۡمٌ عَسِيرٌ

9. Ta Diena bus sunki Diena

Оят: 10

عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ غَيۡرُ يَسِيرٖ

10. netikintiesiems – nelengva.

Оят: 11

ذَرۡنِي وَمَنۡ خَلَقۡتُ وَحِيدٗا

11. Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą ^[1]

[1] t. y. be turto ir vaikų. Čia omenyje turimas al-Valid bin al-Mughirah, kuris po palinkimo prie Korano ėmė jį viešai neigti, kad pelnytų Kuraiš palankumą.

Оят: 12

وَجَعَلۡتُ لَهُۥ مَالٗا مَّمۡدُودٗا

12. ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,

Оят: 13

وَبَنِينَ شُهُودٗا

13. ir vaikus esančius (su juo),

Оят: 14

وَمَهَّدتُّ لَهُۥ تَمۡهِيدٗا

14. ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinant (jo gyvenimą).

Оят: 15

ثُمَّ يَطۡمَعُ أَنۡ أَزِيدَ

15. Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.

Оят: 16

كَلَّآۖ إِنَّهُۥ كَانَ لِأٓيَٰتِنَا عَنِيدٗا

16. Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.

Оят: 17

سَأُرۡهِقُهُۥ صَعُودًا

17. Aš priversiu jį (lipti į slidų kalną Pragaro Ugnyje, kurio pavadinimas As Saud) patirti didelę kankynę.

Оят: 18

إِنَّهُۥ فَكَّرَ وَقَدَّرَ

18. Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.

Оят: 19

فَقُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

19. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!

Оят: 20

ثُمَّ قُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

20. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!

Оят: 21

ثُمَّ نَظَرَ

21. Paskui jis apmąstė (vėl),

Оят: 22

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَ

22. paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.

Оят: 23

ثُمَّ أَدۡبَرَ وَٱسۡتَكۡبَرَ

23. Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,

Оят: 24

فَقَالَ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ يُؤۡثَرُ

24. ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).

Оят: 25

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا قَوۡلُ ٱلۡبَشَرِ

25. Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“

Оят: 26

سَأُصۡلِيهِ سَقَرَ

26. Aš įmesiu jį į Sakar (Pragaro Ugnį).

Оят: 27

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا سَقَرُ

27. Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar (Pragaro Ugnis)?

Оят: 28

لَا تُبۡقِي وَلَا تَذَرُ

28. Ji niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).

Оят: 29

لَوَّاحَةٞ لِّلۡبَشَرِ

29. Pakeičianti (t. y. nudeginanti) odas.

Оят: 30

عَلَيۡهَا تِسۡعَةَ عَشَرَ

30. Virš jo yra devyniolika (angelų).

Оят: 31

وَمَا جَعَلۡنَآ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ إِلَّا مَلَٰٓئِكَةٗۖ وَمَا جَعَلۡنَا عِدَّتَهُمۡ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ لِيَسۡتَيۡقِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَيَزۡدَادَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِيمَٰنٗا وَلَا يَرۡتَابَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَلِيَقُولَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ وَٱلۡكَٰفِرُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَٰذَا مَثَلٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ مَن يَشَآءُ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَمَا يَعۡلَمُ جُنُودَ رَبِّكَ إِلَّا هُوَۚ وَمَا هِيَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡبَشَرِ

31. Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes padarėme jų skaičių išbandymu netikintiesiems, kad tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.

Оят: 32

كَلَّا وَٱلۡقَمَرِ

32. Ne! (Prisiekiu) mėnuliu

Оят: 33

وَٱلَّيۡلِ إِذۡ أَدۡبَرَ

33. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia

Оят: 34

وَٱلصُّبۡحِ إِذَآ أَسۡفَرَ

34. ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,

Оят: 35

إِنَّهَا لَإِحۡدَى ٱلۡكُبَرِ

35. iš tiesų, tai (Pragaras arba Pranašo Muchammedo ﷺ neigimas arba Prikėlimo Diena) yra vienas iš didžiausių (vargų)

Оят: 36

نَذِيرٗا لِّلۡبَشَرِ

36. kaip perspėjimas žmonijai –

Оят: 37

لِمَن شَآءَ مِنكُمۡ أَن يَتَقَدَّمَ أَوۡ يَتَأَخَّرَ

37. bet kam, kas iš jūsų nori eiti toliau (atliekant teisingus darbus) arba pasilikti (atliekant nuodėmes).

Оят: 38

كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا كَسَبَتۡ رَهِينَةٌ

38. Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,

Оят: 39

إِلَّآ أَصۡحَٰبَ ٱلۡيَمِينِ

39. išskyrus dešiniosios (dievobaimingus tikrus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą) kompanjonus,

Оят: 40

فِي جَنَّٰتٖ يَتَسَآءَلُونَ

40. (kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito

Оят: 41

عَنِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

41. (Ir jie sakys): apie Al-Mudžrimūn (politeistus, nusikaltėlius, netikinčiuosius).

Оят: 42

مَا سَلَكَكُمۡ فِي سَقَرَ

42. (ir klausinės jų): „Kas įvedė jus į Sakar (Pragarą)? “

Оят: 43

قَالُواْ لَمۡ نَكُ مِنَ ٱلۡمُصَلِّينَ

43. Jie sakys: „Mes nebuvom iš tų, kurie meldėsi,

Оят: 44

وَلَمۡ نَكُ نُطۡعِمُ ٱلۡمِسۡكِينَ

44. nei mes maitindavome vargingąjį,

Оят: 45

وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ ٱلۡخَآئِضِينَ

45. ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,

Оят: 46

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوۡمِ ٱلدِّينِ

46. ir mes neigdavome Atpildo Dieną

Оят: 47

حَتَّىٰٓ أَتَىٰنَا ٱلۡيَقِينُ

47. tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“

Оят: 48

فَمَا تَنفَعُهُمۡ شَفَٰعَةُ ٱلشَّٰفِعِينَ

48. Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.

Оят: 49

فَمَا لَهُمۡ عَنِ ٱلتَّذۡكِرَةِ مُعۡرِضِينَ

49. Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,

Оят: 50

كَأَنَّهُمۡ حُمُرٞ مُّسۡتَنفِرَةٞ

50. lyg būtų jie išgąsdinti asilai,

Оят: 51

فَرَّتۡ مِن قَسۡوَرَةِۭ

51. bėgantys nuo liūto?

Оят: 52

بَلۡ يُرِيدُ كُلُّ ٱمۡرِيٕٖ مِّنۡهُمۡ أَن يُؤۡتَىٰ صُحُفٗا مُّنَشَّرَةٗ

52. Tikrai, kiekvienas asmuo iš jų tarpo trokšta, kad jam būtų buvę suteikti Raštai, išskleisti (ateinantys iš Allaho su užrašymu, kad islamas yra teisinga religija ir kad Muchammedas ﷺ atėjo su tiesa iš Allaho, dangų ir žemės Viešpaties).

Оят: 53

كَلَّاۖ بَل لَّا يَخَافُونَ ٱلۡأٓخِرَةَ

53. Ne, nebijo jie Amžinybės!

Оят: 54

كَلَّآ إِنَّهُۥ تَذۡكِرَةٞ

54. Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.

Оят: 55

فَمَن شَآءَ ذَكَرَهُۥ

55. Tad kas nori, prisimins tai.

Оят: 56

وَمَا يَذۡكُرُونَ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ هُوَ أَهۡلُ ٱلتَّقۡوَىٰ وَأَهۡلُ ٱلۡمَغۡفِرَةِ

56. Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.