অর্থসমূহের অনুবাদ সূরা সূরা আল-মুদ্দাসসির - الترجمة الليتوانية - আল-কুরআনুল কারীম বিশ্বকোষ

Sūra Al-Muddassir

আয়াত: 1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمُدَّثِّرُ

1. O tu (Muchammedai ﷺ ), apsigaubęs (apdarais)!

আয়াত: 2

قُمۡ فَأَنذِرۡ

2. Pakilk ir perspėk,

আয়াত: 3

وَرَبَّكَ فَكَبِّرۡ

3. ir savo Viešpatį garbink,

আয়াত: 4

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرۡ

4. ir savo drabužius apvalyk,

আয়াত: 5

وَٱلرُّجۡزَ فَٱهۡجُرۡ

5. ir venk Ar-Rudžs (stabų),

আয়াত: 6

وَلَا تَمۡنُن تَسۡتَكۡثِرُ

6. ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,

আয়াত: 7

وَلِرَبِّكَ فَٱصۡبِرۡ

7. Tačiau dėl savo Viešpaties būk kantrus (t. y. išpildyk įsipareigojimus Allahui).

আয়াত: 8

فَإِذَا نُقِرَ فِي ٱلنَّاقُورِ

8. Ir kai Ragas bus papūstas (t. y. antrasis papūtimas į Ragą)

আয়াত: 9

فَذَٰلِكَ يَوۡمَئِذٖ يَوۡمٌ عَسِيرٌ

9. Ta Diena bus sunki Diena

আয়াত: 10

عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ غَيۡرُ يَسِيرٖ

10. netikintiesiems – nelengva.

আয়াত: 11

ذَرۡنِي وَمَنۡ خَلَقۡتُ وَحِيدٗا

11. Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą ^[1]

[1] t. y. be turto ir vaikų. Čia omenyje turimas al-Valid bin al-Mughirah, kuris po palinkimo prie Korano ėmė jį viešai neigti, kad pelnytų Kuraiš palankumą.

আয়াত: 12

وَجَعَلۡتُ لَهُۥ مَالٗا مَّمۡدُودٗا

12. ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,

আয়াত: 13

وَبَنِينَ شُهُودٗا

13. ir vaikus esančius (su juo),

আয়াত: 14

وَمَهَّدتُّ لَهُۥ تَمۡهِيدٗا

14. ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinant (jo gyvenimą).

আয়াত: 15

ثُمَّ يَطۡمَعُ أَنۡ أَزِيدَ

15. Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.

আয়াত: 16

كَلَّآۖ إِنَّهُۥ كَانَ لِأٓيَٰتِنَا عَنِيدٗا

16. Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.

আয়াত: 17

سَأُرۡهِقُهُۥ صَعُودًا

17. Aš priversiu jį (lipti į slidų kalną Pragaro Ugnyje, kurio pavadinimas As Saud) patirti didelę kankynę.

আয়াত: 18

إِنَّهُۥ فَكَّرَ وَقَدَّرَ

18. Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.

আয়াত: 19

فَقُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

19. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!

আয়াত: 20

ثُمَّ قُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

20. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!

আয়াত: 21

ثُمَّ نَظَرَ

21. Paskui jis apmąstė (vėl),

আয়াত: 22

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَ

22. paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.

আয়াত: 23

ثُمَّ أَدۡبَرَ وَٱسۡتَكۡبَرَ

23. Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,

আয়াত: 24

فَقَالَ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ يُؤۡثَرُ

24. ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).

আয়াত: 25

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا قَوۡلُ ٱلۡبَشَرِ

25. Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“

আয়াত: 26

سَأُصۡلِيهِ سَقَرَ

26. Aš įmesiu jį į Sakar (Pragaro Ugnį).

আয়াত: 27

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا سَقَرُ

27. Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar (Pragaro Ugnis)?

আয়াত: 28

لَا تُبۡقِي وَلَا تَذَرُ

28. Ji niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).

আয়াত: 29

لَوَّاحَةٞ لِّلۡبَشَرِ

29. Pakeičianti (t. y. nudeginanti) odas.

আয়াত: 30

عَلَيۡهَا تِسۡعَةَ عَشَرَ

30. Virš jo yra devyniolika (angelų).

আয়াত: 31

وَمَا جَعَلۡنَآ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ إِلَّا مَلَٰٓئِكَةٗۖ وَمَا جَعَلۡنَا عِدَّتَهُمۡ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ لِيَسۡتَيۡقِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَيَزۡدَادَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِيمَٰنٗا وَلَا يَرۡتَابَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَلِيَقُولَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ وَٱلۡكَٰفِرُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَٰذَا مَثَلٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ مَن يَشَآءُ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَمَا يَعۡلَمُ جُنُودَ رَبِّكَ إِلَّا هُوَۚ وَمَا هِيَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡبَشَرِ

31. Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes padarėme jų skaičių išbandymu netikintiesiems, kad tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.

আয়াত: 32

كَلَّا وَٱلۡقَمَرِ

32. Ne! (Prisiekiu) mėnuliu

আয়াত: 33

وَٱلَّيۡلِ إِذۡ أَدۡبَرَ

33. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia

আয়াত: 34

وَٱلصُّبۡحِ إِذَآ أَسۡفَرَ

34. ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,

আয়াত: 35

إِنَّهَا لَإِحۡدَى ٱلۡكُبَرِ

35. iš tiesų, tai (Pragaras arba Pranašo Muchammedo ﷺ neigimas arba Prikėlimo Diena) yra vienas iš didžiausių (vargų)

আয়াত: 36

نَذِيرٗا لِّلۡبَشَرِ

36. kaip perspėjimas žmonijai –

আয়াত: 37

لِمَن شَآءَ مِنكُمۡ أَن يَتَقَدَّمَ أَوۡ يَتَأَخَّرَ

37. bet kam, kas iš jūsų nori eiti toliau (atliekant teisingus darbus) arba pasilikti (atliekant nuodėmes).

আয়াত: 38

كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا كَسَبَتۡ رَهِينَةٌ

38. Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,

আয়াত: 39

إِلَّآ أَصۡحَٰبَ ٱلۡيَمِينِ

39. išskyrus dešiniosios (dievobaimingus tikrus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą) kompanjonus,

আয়াত: 40

فِي جَنَّٰتٖ يَتَسَآءَلُونَ

40. (kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito

আয়াত: 41

عَنِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

41. (Ir jie sakys): apie Al-Mudžrimūn (politeistus, nusikaltėlius, netikinčiuosius).

আয়াত: 42

مَا سَلَكَكُمۡ فِي سَقَرَ

42. (ir klausinės jų): „Kas įvedė jus į Sakar (Pragarą)? “

আয়াত: 43

قَالُواْ لَمۡ نَكُ مِنَ ٱلۡمُصَلِّينَ

43. Jie sakys: „Mes nebuvom iš tų, kurie meldėsi,

আয়াত: 44

وَلَمۡ نَكُ نُطۡعِمُ ٱلۡمِسۡكِينَ

44. nei mes maitindavome vargingąjį,

আয়াত: 45

وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ ٱلۡخَآئِضِينَ

45. ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,

আয়াত: 46

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوۡمِ ٱلدِّينِ

46. ir mes neigdavome Atpildo Dieną

আয়াত: 47

حَتَّىٰٓ أَتَىٰنَا ٱلۡيَقِينُ

47. tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“

আয়াত: 48

فَمَا تَنفَعُهُمۡ شَفَٰعَةُ ٱلشَّٰفِعِينَ

48. Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.

আয়াত: 49

فَمَا لَهُمۡ عَنِ ٱلتَّذۡكِرَةِ مُعۡرِضِينَ

49. Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,

আয়াত: 50

كَأَنَّهُمۡ حُمُرٞ مُّسۡتَنفِرَةٞ

50. lyg būtų jie išgąsdinti asilai,

আয়াত: 51

فَرَّتۡ مِن قَسۡوَرَةِۭ

51. bėgantys nuo liūto?

আয়াত: 52

بَلۡ يُرِيدُ كُلُّ ٱمۡرِيٕٖ مِّنۡهُمۡ أَن يُؤۡتَىٰ صُحُفٗا مُّنَشَّرَةٗ

52. Tikrai, kiekvienas asmuo iš jų tarpo trokšta, kad jam būtų buvę suteikti Raštai, išskleisti (ateinantys iš Allaho su užrašymu, kad islamas yra teisinga religija ir kad Muchammedas ﷺ atėjo su tiesa iš Allaho, dangų ir žemės Viešpaties).

আয়াত: 53

كَلَّاۖ بَل لَّا يَخَافُونَ ٱلۡأٓخِرَةَ

53. Ne, nebijo jie Amžinybės!

আয়াত: 54

كَلَّآ إِنَّهُۥ تَذۡكِرَةٞ

54. Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.

আয়াত: 55

فَمَن شَآءَ ذَكَرَهُۥ

55. Tad kas nori, prisimins tai.

আয়াত: 56

وَمَا يَذۡكُرُونَ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ هُوَ أَهۡلُ ٱلتَّقۡوَىٰ وَأَهۡلُ ٱلۡمَغۡفِرَةِ

56. Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.