மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் ஸூரா அல்முத்தஸ்ஸிர் - الترجمة الليتوانية - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

Sūra Al-Muddassir

வசனம்: 1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمُدَّثِّرُ

1. O tu (Muchammedai ﷺ ), apsigaubęs (apdarais)!

வசனம்: 2

قُمۡ فَأَنذِرۡ

2. Pakilk ir perspėk,

வசனம்: 3

وَرَبَّكَ فَكَبِّرۡ

3. ir savo Viešpatį garbink,

வசனம்: 4

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرۡ

4. ir savo drabužius apvalyk,

வசனம்: 5

وَٱلرُّجۡزَ فَٱهۡجُرۡ

5. ir venk Ar-Rudžs (stabų),

வசனம்: 6

وَلَا تَمۡنُن تَسۡتَكۡثِرُ

6. ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,

வசனம்: 7

وَلِرَبِّكَ فَٱصۡبِرۡ

7. Tačiau dėl savo Viešpaties būk kantrus (t. y. išpildyk įsipareigojimus Allahui).

வசனம்: 8

فَإِذَا نُقِرَ فِي ٱلنَّاقُورِ

8. Ir kai Ragas bus papūstas (t. y. antrasis papūtimas į Ragą)

வசனம்: 9

فَذَٰلِكَ يَوۡمَئِذٖ يَوۡمٌ عَسِيرٌ

9. Ta Diena bus sunki Diena

வசனம்: 10

عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ غَيۡرُ يَسِيرٖ

10. netikintiesiems – nelengva.

வசனம்: 11

ذَرۡنِي وَمَنۡ خَلَقۡتُ وَحِيدٗا

11. Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą ^[1]

[1] t. y. be turto ir vaikų. Čia omenyje turimas al-Valid bin al-Mughirah, kuris po palinkimo prie Korano ėmė jį viešai neigti, kad pelnytų Kuraiš palankumą.

வசனம்: 12

وَجَعَلۡتُ لَهُۥ مَالٗا مَّمۡدُودٗا

12. ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,

வசனம்: 13

وَبَنِينَ شُهُودٗا

13. ir vaikus esančius (su juo),

வசனம்: 14

وَمَهَّدتُّ لَهُۥ تَمۡهِيدٗا

14. ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinant (jo gyvenimą).

வசனம்: 15

ثُمَّ يَطۡمَعُ أَنۡ أَزِيدَ

15. Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.

வசனம்: 16

كَلَّآۖ إِنَّهُۥ كَانَ لِأٓيَٰتِنَا عَنِيدٗا

16. Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.

வசனம்: 17

سَأُرۡهِقُهُۥ صَعُودًا

17. Aš priversiu jį (lipti į slidų kalną Pragaro Ugnyje, kurio pavadinimas As Saud) patirti didelę kankynę.

வசனம்: 18

إِنَّهُۥ فَكَّرَ وَقَدَّرَ

18. Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.

வசனம்: 19

فَقُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

19. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!

வசனம்: 20

ثُمَّ قُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

20. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!

வசனம்: 21

ثُمَّ نَظَرَ

21. Paskui jis apmąstė (vėl),

வசனம்: 22

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَ

22. paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.

வசனம்: 23

ثُمَّ أَدۡبَرَ وَٱسۡتَكۡبَرَ

23. Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,

வசனம்: 24

فَقَالَ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ يُؤۡثَرُ

24. ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).

வசனம்: 25

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا قَوۡلُ ٱلۡبَشَرِ

25. Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“

வசனம்: 26

سَأُصۡلِيهِ سَقَرَ

26. Aš įmesiu jį į Sakar (Pragaro Ugnį).

வசனம்: 27

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا سَقَرُ

27. Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar (Pragaro Ugnis)?

வசனம்: 28

لَا تُبۡقِي وَلَا تَذَرُ

28. Ji niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).

வசனம்: 29

لَوَّاحَةٞ لِّلۡبَشَرِ

29. Pakeičianti (t. y. nudeginanti) odas.

வசனம்: 30

عَلَيۡهَا تِسۡعَةَ عَشَرَ

30. Virš jo yra devyniolika (angelų).

வசனம்: 31

وَمَا جَعَلۡنَآ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ إِلَّا مَلَٰٓئِكَةٗۖ وَمَا جَعَلۡنَا عِدَّتَهُمۡ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ لِيَسۡتَيۡقِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَيَزۡدَادَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِيمَٰنٗا وَلَا يَرۡتَابَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَلِيَقُولَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ وَٱلۡكَٰفِرُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَٰذَا مَثَلٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ مَن يَشَآءُ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَمَا يَعۡلَمُ جُنُودَ رَبِّكَ إِلَّا هُوَۚ وَمَا هِيَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡبَشَرِ

31. Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes padarėme jų skaičių išbandymu netikintiesiems, kad tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.

வசனம்: 32

كَلَّا وَٱلۡقَمَرِ

32. Ne! (Prisiekiu) mėnuliu

வசனம்: 33

وَٱلَّيۡلِ إِذۡ أَدۡبَرَ

33. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia

வசனம்: 34

وَٱلصُّبۡحِ إِذَآ أَسۡفَرَ

34. ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,

வசனம்: 35

إِنَّهَا لَإِحۡدَى ٱلۡكُبَرِ

35. iš tiesų, tai (Pragaras arba Pranašo Muchammedo ﷺ neigimas arba Prikėlimo Diena) yra vienas iš didžiausių (vargų)

வசனம்: 36

نَذِيرٗا لِّلۡبَشَرِ

36. kaip perspėjimas žmonijai –

வசனம்: 37

لِمَن شَآءَ مِنكُمۡ أَن يَتَقَدَّمَ أَوۡ يَتَأَخَّرَ

37. bet kam, kas iš jūsų nori eiti toliau (atliekant teisingus darbus) arba pasilikti (atliekant nuodėmes).

வசனம்: 38

كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا كَسَبَتۡ رَهِينَةٌ

38. Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,

வசனம்: 39

إِلَّآ أَصۡحَٰبَ ٱلۡيَمِينِ

39. išskyrus dešiniosios (dievobaimingus tikrus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą) kompanjonus,

வசனம்: 40

فِي جَنَّٰتٖ يَتَسَآءَلُونَ

40. (kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito

வசனம்: 41

عَنِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

41. (Ir jie sakys): apie Al-Mudžrimūn (politeistus, nusikaltėlius, netikinčiuosius).

வசனம்: 42

مَا سَلَكَكُمۡ فِي سَقَرَ

42. (ir klausinės jų): „Kas įvedė jus į Sakar (Pragarą)? “

வசனம்: 43

قَالُواْ لَمۡ نَكُ مِنَ ٱلۡمُصَلِّينَ

43. Jie sakys: „Mes nebuvom iš tų, kurie meldėsi,

வசனம்: 44

وَلَمۡ نَكُ نُطۡعِمُ ٱلۡمِسۡكِينَ

44. nei mes maitindavome vargingąjį,

வசனம்: 45

وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ ٱلۡخَآئِضِينَ

45. ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,

வசனம்: 46

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوۡمِ ٱلدِّينِ

46. ir mes neigdavome Atpildo Dieną

வசனம்: 47

حَتَّىٰٓ أَتَىٰنَا ٱلۡيَقِينُ

47. tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“

வசனம்: 48

فَمَا تَنفَعُهُمۡ شَفَٰعَةُ ٱلشَّٰفِعِينَ

48. Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.

வசனம்: 49

فَمَا لَهُمۡ عَنِ ٱلتَّذۡكِرَةِ مُعۡرِضِينَ

49. Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,

வசனம்: 50

كَأَنَّهُمۡ حُمُرٞ مُّسۡتَنفِرَةٞ

50. lyg būtų jie išgąsdinti asilai,

வசனம்: 51

فَرَّتۡ مِن قَسۡوَرَةِۭ

51. bėgantys nuo liūto?

வசனம்: 52

بَلۡ يُرِيدُ كُلُّ ٱمۡرِيٕٖ مِّنۡهُمۡ أَن يُؤۡتَىٰ صُحُفٗا مُّنَشَّرَةٗ

52. Tikrai, kiekvienas asmuo iš jų tarpo trokšta, kad jam būtų buvę suteikti Raštai, išskleisti (ateinantys iš Allaho su užrašymu, kad islamas yra teisinga religija ir kad Muchammedas ﷺ atėjo su tiesa iš Allaho, dangų ir žemės Viešpaties).

வசனம்: 53

كَلَّاۖ بَل لَّا يَخَافُونَ ٱلۡأٓخِرَةَ

53. Ne, nebijo jie Amžinybės!

வசனம்: 54

كَلَّآ إِنَّهُۥ تَذۡكِرَةٞ

54. Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.

வசனம்: 55

فَمَن شَآءَ ذَكَرَهُۥ

55. Tad kas nori, prisimins tai.

வசனம்: 56

وَمَا يَذۡكُرُونَ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ هُوَ أَهۡلُ ٱلتَّقۡوَىٰ وَأَهۡلُ ٱلۡمَغۡفِرَةِ

56. Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.